Šaltinis:
Automanas.lt
REKLAMA
„Alfa Romeo Alfetta" mūsų manymu puikiai tinka mūsų rubrikai dėl kelių dalykų. Nors šį modelį tikrai puikiai turėtų žinoti šios markės gerbėjai, tačiau skaitytojams, kurie domisi tik jiems patinkančiomis markėmis, norime jus supažindinti su vienu įdomiausiu kompaktišku sedanu, kuris buvo pristatytas 1972 metais.
„Alfetta" pirmą kartą visuomenei buvo pristatytas 1972 metais ir sulaukė neįtikėtinos sėkmės. Iki pat 1987 metų, kai „Alfa Romeo" nutraukė šio modelio gamybą, kompanija pardavė daugiau negu 400,000 šio modelio vienetų. Pirkėjai šį modelį mylėjo dėl itin mažo automobilio svorio ir galingų benzininių variklių.
Reikėtų pridurti, jog „Alfetta" vardas buvo dedamas ne tik ant sedano, bet ir ant sportiškai atrodančio kupė, kuris buvo vadinamas „Alfetta GTV". Abiejų automobilių eksterjerą sukūrė garsusis Giorgetto Giugiaro, kuris tuo metu buvo itin paklausus automobilių dizaineris.
Be gražios ir patrauklios išvaizdos, „Alfetta" buvo vienas iš tų markės modelių, kuris iš dalies buvo revoliucinis. Nors „Alfetta" ir buvo varomas galiniais varomaisiais ratais, tačiau modelio inžinieriai modelio sankabą ir pavarų dėžę sumontavo gale, kartu su diferencialu. Kas paskatino žengti tokį žingsnį, kuris buvo panaudotas tik legendiniuose „Alfa Romeo 158/159" lenktyniniuose boliduose? Viskas dėl geresnio svorio paskirstymo.
Automobilis buvo komplektuojamas su dviem, keturių cilindrų, benzininiais motorais ir su vienu dyzeliniu agregatu, kuris atkeliaudavo iš „VM Motori" gamyklos. 1,6 ir 1,8 litro motorai turėjo karbiuratorius, kai tuo tarpu 2 litrų „DOCH" tipo motoras turėjo tiesioginį kuro įpurškimą. Visgi šis variklis į modelį buvo pradėtas montuoti tik 1979 metais. 2 litrų dyzelinis agregatas laikui bėgant buvo tobulinamas, kol 1982 metais buvo pristatytas gausiai modifikuotas 2,4 litro dyzelinis motoras.
„Alfetta" galėtų pasigirti tuo, jog buvo pardavinėjamas ne tik Europoje, bet ir Jungtinėse Amerikos Valstijose nuo 1975 metų iki 1981 metų. Vėliau, kompanija norėdama išlaikyti susidomėjimą modeliu, pirkėjams pasiūlė šešių cilindrų benzininį agregatą, kuris buvo montuojamas į „GTV-6" modelį.
Automobilio populiarumo pikas buvo 1978 metais, kai Italijos vyriausybė įsigijo daugybę „Alfetta" modelių, kurie lydėtų šalies premjerą Aldo Moro. Visgi tais pačiais metais, Italijos gauja „Red Brigades" pagrobė ir nužudė Italijos premjerą. Nors šalies policijos automobiliai buvo pakankamai greiti ir žvitrūs, to nepakako, jog galėtų pasivyti grobikus ir išgelbėti šalies premjerą.
1984 metais šį modelį pakeitė „Alfa Romeo 90", kuris stengėsi laikytis markės tradicijų. Visgi gan keistas ir nevisiems priimtinas automobilio dizainas šiek tiek pakoregavo „Alfa Romeo" planus plėstis, nes šis modelis turėjo tempti gumą, kol „Alfa Romeo" užbaigs dirbti ties savo ambicinguoju projektu - „Type 164", dar kitaip žinomas, kaip „Alfa Romeo 164".
„Alfa Romeo Alfetta" mūsų manymu puikiai tinka mūsų rubrikai dėl kelių dalykų. Nors šį modelį tikrai puikiai turėtų žinoti šios markės gerbėjai, tačiau skaitytojams, kurie domisi tik jiems patinkančiomis markėmis, norime jus supažindinti su vienu įdomiausiu kompaktišku sedanu, kuris buvo pristatytas 1972 metais.
„Alfetta" pirmą kartą visuomenei buvo pristatytas 1972 metais ir sulaukė neįtikėtinos sėkmės. Iki pat 1987 metų, kai „Alfa Romeo" nutraukė šio modelio gamybą, kompanija pardavė daugiau negu 400,000 šio modelio vienetų. Pirkėjai šį modelį mylėjo dėl itin mažo automobilio svorio ir galingų benzininių variklių.
Reikėtų pridurti, jog „Alfetta" vardas buvo dedamas ne tik ant sedano, bet ir ant sportiškai atrodančio kupė, kuris buvo vadinamas „Alfetta GTV". Abiejų automobilių eksterjerą sukūrė garsusis Giorgetto Giugiaro, kuris tuo metu buvo itin paklausus automobilių dizaineris.
Be gražios ir patrauklios išvaizdos, „Alfetta" buvo vienas iš tų markės modelių, kuris iš dalies buvo revoliucinis. Nors „Alfetta" ir buvo varomas galiniais varomaisiais ratais, tačiau modelio inžinieriai modelio sankabą ir pavarų dėžę sumontavo gale, kartu su diferencialu. Kas paskatino žengti tokį žingsnį, kuris buvo panaudotas tik legendiniuose „Alfa Romeo 158/159" lenktyniniuose boliduose? Viskas dėl geresnio svorio paskirstymo.
Automobilis buvo komplektuojamas su dviem, keturių cilindrų, benzininiais motorais ir su vienu dyzeliniu agregatu, kuris atkeliaudavo iš „VM Motori" gamyklos. 1,6 ir 1,8 litro motorai turėjo karbiuratorius, kai tuo tarpu 2 litrų „DOCH" tipo motoras turėjo tiesioginį kuro įpurškimą. Visgi šis variklis į modelį buvo pradėtas montuoti tik 1979 metais. 2 litrų dyzelinis agregatas laikui bėgant buvo tobulinamas, kol 1982 metais buvo pristatytas gausiai modifikuotas 2,4 litro dyzelinis motoras.
„Alfetta" galėtų pasigirti tuo, jog buvo pardavinėjamas ne tik Europoje, bet ir Jungtinėse Amerikos Valstijose nuo 1975 metų iki 1981 metų. Vėliau, kompanija norėdama išlaikyti susidomėjimą modeliu, pirkėjams pasiūlė šešių cilindrų benzininį agregatą, kuris buvo montuojamas į „GTV-6" modelį.
Automobilio populiarumo pikas buvo 1978 metais, kai Italijos vyriausybė įsigijo daugybę „Alfetta" modelių, kurie lydėtų šalies premjerą Aldo Moro. Visgi tais pačiais metais, Italijos gauja „Red Brigades" pagrobė ir nužudė Italijos premjerą. Nors šalies policijos automobiliai buvo pakankamai greiti ir žvitrūs, to nepakako, jog galėtų pasivyti grobikus ir išgelbėti šalies premjerą.
1984 metais šį modelį pakeitė „Alfa Romeo 90", kuris stengėsi laikytis markės tradicijų. Visgi gan keistas ir nevisiems priimtinas automobilio dizainas šiek tiek pakoregavo „Alfa Romeo" planus plėstis, nes šis modelis turėjo tempti gumą, kol „Alfa Romeo" užbaigs dirbti ties savo ambicinguoju projektu - „Type 164", dar kitaip žinomas, kaip „Alfa Romeo 164".