Naktį iš šeštadienio į sekmadienį Lietuvos gyventojai vėl turės pasukti laikrodžių rodykles valanda atgal - pagal tokį laiką gyvensime iki kitų metų kovo. Seimo kontrolieriaus įstaigos vadovas Romas Valentukevičius vakar išplatino pranešimą, kuriame ragina Vyriausybę ir gyventojus išsakyti savo nuomonę dėl vasaros laiko keitimo.
Kontrolierius priminė apie pernai savo iniciatyva atliktą tyrimą, kuris parodė, jog laiko keitimo ekonominė nauda yra labai abejotina, o medikai vienbalsiai tvirtina, kad laikrodžių rodyklių sukinėjimas labai išbalansuoja pagyvenusių žmonių ir vaikų psichinę būseną.
Europos Parlamento ir Tarybos direktyva dėl vasaros laiko keitimo, kuriai pritarimą yra išreiškusi Lietuvos Vyriausybė, galioja iki 2011 m. Todėl Seimo kontrolierius žada dar kartą kreiptis į Vyriausybės vadovą, siūlydamas pradėti iš naujo organizuoti piliečių nuomonės apklausas dėl vasaros laiko keitimo.
„Labai svarbu, kad gyventojų nuomonė dėl vasaros laiko būtų išgirsta ir į ją būtų atsižvelgta. Tai leistų baigti visuomenėje netylančią diskusiją dėl vasaros laiko keitimo naudos ir reikalingumo“, - teigia R. Valentukevičius.
Nuo 1991 metų Lietuva, geografiškai priskiriama antrajai laiko juostai, gyveno jos ritmu. Bet po 1998-ųjų reformos Lietuva buvo priskirta pirmajai laiko juostai ir pusantrų metų gyveno pagal vadinamąjį tuometės Europos reikalų ministrės Laimos Andrikienės laiką. 2000 m. vasarį tuometinis premjeras Andrius Kubilius nurodė, jog laikas Lietuvoje turi būti nustatomas taip, kaip nori jos gyventojai. Tad 2000-ųjų pavasarį Lietuva pirmą kartą nuo Nepriklausomybės atgavimo neįvedė vasaros laiko. Tokį sprendimą Vyriausybė priėmė atsižvelgusi į 2000 m. „Vilmorus“ atliktos apklausos rezultatus. Tačiau netrukus, atsižvelgus į ES poziciją, buvo grįžta prie sezoninio laiko.
2006 m. lapkritį „Vilmorus“ atlikta suaugusių Lietuvos gyventojų apklausa parodė, kad daugiau nei 55 proc. apklaustųjų yra neigiamos nuomonės dėl vasaros ir žiemos laiko. Teiginiui, kad kaitaliojant laiką sutaupoma elektros energijos, nepritarė net 79 proc. respondentų.
Kad sezoninio laiko kaitaliojimo reikėtų atsisakyti, 2006 m. siūlė ir Sveikatos apsaugos ministerija. Anot jos specialistų, yra netikslinga trikdyti įprastą žmonių miego ir budrumo ritmą, juolab kad tai neigiamai veikia tiek žmonių psichiką, tiek fizinę savijautą. Sezoninio laiko įvedimui nepritarė ir Vilniaus universiteto Teorinės fizikos ir astronomijos institutas, Švietimo ir mokslo ministeriją informavęs, jog vasaros laiko įvedimas neturi jokio mokslinio ar ekonominio pagrindo ir prieštarauja gamtos dėsniams. Vasaros laiko panaikinimą remia ir Tarptautinė astronomų sąjunga, kurios narė yra ir Lietuva.
Nepaisant to, kad laikrodžio rodyklių sukinėjimas yra gana paplitęs, šiuo metu pagal dvejopo laiko sistemą gyvena apie šimtą pasaulio valstybių, šis reiškinys visame pasaulyje vertinamas prieštaringai.
