Už tai balsavo 20 tarybos narių, prieš – trys, nebalsavo du.
Jis į tarybą išrinktas su politiniu komitetu „Atsinaujinančiam Panevėžiui“.
Toks sprendimas priimtas po to, kai spalį Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) panaikino už piktnaudžiavimą nuteisto Ryčio Mykolo Račkausko įgaliojimus.
Pagal Apeliacinio teismo sprendimą, kuris įsigaliojo iš karto po paskelbimo, buvęs meras pripažintas kaltu dėl piktnaudžiavimo, jam uždrausta dirbti valstybės tarnyboje trejus metus, skirta 15 tūkst. eurų bauda. R. M. Račkauskas sprendimą dar žada skųsti.
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos tarybos narė Indiana Grigienė kėlė klausimą, kodėl buvo pasirinktas toks „neambicingas kandidatas“.
„Ar čia remiatės amžiaus patirtimi, ar lojalumu buvusiam merui?“ – per tarybos posėdį klausė ji.
Su politiniu komitetu „Atsinaujinančiam Panevėžiui“ į tarybą patekęs Arūnas Balčiūnas sakė, kad toks kandidatas pasirinktas gavus 23 tarybos narių pritarimą.
„Tai, juo vadovaujantis, ir renkame šiandien“, – kalbėjo jis.
Prieš pradedant svarstyti šį klausimą, P. Luomanas nusišalino, todėl tarybos nariai negalėjo jam užduoti klausimų.
Opozicijai pareikalavus P. Luomaną sugrąžinti į posėdžių salę, dauguma tarybos narių tokiam sprendimui nepritarė.
Švietimo viceministras, TS-LKD frakcijos narys Ignas Gaižiūnas sakė, kad valdančioji dauguma pasirinko vieną silpniausių kandidatų ir ragino nepritarti tarybos sprendimui.
„Laikinas meras bijo išgirsti opozicijos klausimus, bijoma bendrauti, diskutuoti“, – kalbėjo jis.
„Akivaizdu, kad tokį chaosą matysime ir ateinančius mėnesius, kai laikinai Panevėžio savivaldybei vadovaus žmogus, kuris neturėjo drąsos atsistoti prieš tarybos narius ir atsakyti į klausimus“, – teigė I. Gaižiūnas.
Tuo metu politinio komiteto „Atsinaujinančiam Panevėžiui“ tarybos narė Birutė Valkiūnienė ragino „nesivelti į primetamą žaidimą“.
„Mero rinkimai yra tiesioginiai, praeis tam tikras laikas ir miestiečiai, o ne kas kitas, eis ir pasisakys, kas gi jų, kiekvieno miestiečio, daugumos valia taps miesto meru“, – sakė ji.
Buvęs Panevėžio meras ir buvusi jo patarėja Gintarė Maskoliūnienė Šiaulių apygardos teismo dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi pripažinti kaltais 2022-aisiais.
Pirmosios instancijos teismas tuomet nustatė, kad Panevėžio meras per G. Maskoliūnienę davė neteisėtus nurodymus savivaldybės tarnautojams, taip siekdamas, kad savivaldybės organizuojamų viešinimo ir komunikacijos srities viešųjų pirkimų laimėtoja taptų su verslininku Mariumi Vaupšu susijusi įmonė „Lukrecijos reklama“.
Apeliacinis teismas pernai sausį kaltinamuosius išteisino konstatavęs, kad pirmoji instancija R. M. Račkausko ir G. Maskoliūnienės veiksmus neteisingai įvertino kaip nusikalstamus ir nepagrįstai priėmė apkaltinamąjį nuosprendį.
Prokuratūrai nuosprendį apskundus, pernai gruodį Lietuvos Aukščiausiasis Teismas gražino bylą nagrinėti Apeliaciniam teismui, nustatęs, kad kaltinime nurodytos aplinkybės pasitvirtino, tačiau apeliacinės instancijos teismas konstatavo, jog mero ir jo patarėjos veiksmais nebuvo padaryta didelė žala valstybei.
Nutrūkus mero įgaliojimams, darbą pareigose baigia ir mero politinio pasitikėjimo valstybės tarnautojai – vicemerai, Administracijos direktorius, mero patarėjai ir tarybos posėdžių sekretorius.
Pagal vietos savivaldos įstatymą, tarybos narių balsų dauguma bus išrinktas narys, kuris laikinai eis Panevėžio miesto mero pareigas.
Ne vėliau kaip per šešis mėnesius VRK turės surengti pirmalaikius mero rinkimus Panevėžio mieste.
