Ramunė Dambrauskaitė
Nors darbuotojų nuomos paslaugų rinka Lietuvoje kasmet ūgteli apie 20 proc., vis dar atsiliekama nuo šalių, kuriose tokios paslaugos turi gilias ilgametes tradicijas: jose laikini darbuotojai sudaro apie 1,5 proc. visų dirbančiųjų - Lietuvoje šis skaičius maždaug 10 kartų mažesnis. Pasak specialistų, Lietuvos įmonių vadovai galvodami apie darbuotojų nuomą dažnai vadovaujasi realybės neatitinkančiais mitais, kad laikini darbuotojai dirba blogai, kad paslaugos brangios ir t. t.
Laikinas darbuotojas – nemotyvuotas?
Pirmiausia šią paslaugą stabdo darbdavio manymas, jog laikinas darbuotojas nebus motyvuotas, o jo darbo efektyvumas bus menkas. „Iš tiesų laikinai įdarbintų žmonių motyvacija dažnai būna aukštesnė nei tiesioginių įmonių darbuotojų, nes jie nori įsitvirtinti ir dirbti kuo ilgiau. Laikinųjų darbuotojų efektyvumas kyla žymiai sparčiau nei tų, kurie turi užtikrintą darbo vietą. Mes vykdome tikslines atrankas pagal įmonių nurodytus kriterijus ir atrenkame geriausius kandidatus, kurie dirba motyvuotai“, - teigia vienos personalo nuomos įmonės vadovas Povilas Variakojis.
Pasak jo, jau po pirmųjų laikino darbuotojo darbo savaičių darbdavių baimės dėl motyvacijos išgaruoja, o kai kurios įmonės laikinus darbuotojus pradeda samdyti ir tam, kad nuolatiniai galėtų atostogauti.
Atsikratytų papildomų rūpesčių
„Įmonių vadovai dažnai lygina darbuotojo darbo užmokesčio savikainą ir laikino įdarbinimo paslaugos kainą. Tačiau tai nėra teisinga, nes pamirštama įvertinti, kiek prireiks žmogiškųjų išteklių atsirenkant darbuotojus, taip pat neįvertinama rizika, kurią prisiima laikino įdarbinimo įmonės, o ne pats darbdavys“, - teigia P. Variakojis.
Įmonės, kurių veikla priklauso nuo sezoniškumo, kartais nepaskaičiuoja ir to, kad nuolatiniams darbuotojams tenka mokėti už prastovas, kai darbo būna mažiau. Pasinaudojus darbuotojų nuoma užsiimančių bendrovių paslaugomis, šis rūpestis atkrenta, nes darbuotojas dirba tik tada, kai to išties reikia.
Be to, jei laikinasis darbuotojas dėl kokių nors priežasčių įmonėje nepasirodo, laikino įdarbinimo paslaugų bendrovė iš karto pasirūpina, kad jį pakeistų kitas žmogus. Pačioms įmonėms tai padaryti taip greitai būtų sudėtinga.
Pasak P. Variakojo, prieš dvejus metus Lietuvoje įsigaliojęs laikino įdarbinimo įstatymas veikia gerai, o visa įstatyminė Lietuvos bazė yra palanki laikino įdarbinimo rinkos plėtrai. Vis dėlto dar turės praeiti kiek laiko, kol su tuo susijusių baimių atsikratys tiek darbdaviai, tiek patys darbuotojai. Darbuotojai mano, kad laikino įdarbinimo įmonių paslauga yra mokama, nors iš tiesų jiems tai nieko nekainuoja. Taip pat nuogąstaujama, kad laikini darbuotojai bus išnaudojami ir neturės jokio stabilumo, o darbdaviai baiminasi, kad paslauga brangi, laikini darbuotojai nebus motyvuoti ir neatitiks reikalavimų.
Atrankose – ir specialistai
Šiaulių teritorinės darbo biržos darbo išteklių skyriaus vedėja Vaida Ignotienė teigia, kad per darbo biržą statistiškai įdarbintųjų į nuolatines darbo vietas yra žymiai daugiau nei laikinai. „Tarpininkaujant Šiaulių teritorinei darbo biržai nuo šių metų pradžios Šiaulių apskrityje įdarbinta 3713 bedarbių, iš kurių 2700 – į neterminuotas darbo vietas, 1013 – į terminuotas“, - sako V. Ignotienė.
Šiaulių teritorinė darbo birža tiesiogiai darbuotojų atrankose nedalyvauja, tačiau vienaip ar kitaip prisideda prie darbuotojų atrankos. „Tiesiogiai nesusiduriame su darbuotojais ir atrankų nevykdome, tačiau jas vykdo patys darbdaviai. Jeigu darbdaviai nepageidauja, kad mes nukreiptume asmenis į įmones, tai sudarome galimybę darbdaviams darbo biržos patalpose vykdyti darbuotojų atranką organizuojant darbo mugę. Atvyksta patys įmonių direktoriai, personalo vadovai, o kiti darbdaviai samdo personalo atrankos įmones“, - aiškina darbo išteklių skyriaus vedėja.
Motyvacija – svarbiausia
Kalbėdama apie darbuotojo požiūrį į laikiną darbą, V. Ignotienė teigė, kad laikinas darbas yra atskaitos taškas, kuriame atsiranda puiki galimybė parodyti geras darbuotojo žinias ir savybes. „Darbdavys nebenorės tavęs paleisti ir norės turėti tave kaip nuolatinį darbuotoją. Žinoma, kad yra kriterijus – „aš nenoriu dirbti, nes tai yra laikina“, - teigia V. Ignotienė.
Gali būti, kad žmogui tiesiog nereikia darbo. „Jeigu aš būčiau suinteresuotas dirbti, tai nesvarbu, kaip bebūtų, aš bandyčiau „užsikabinti“ – įrodyti, kad esu tinkamas kandidatas. Galiu užsirekomenduoti taip, kad būčiau paliktas nuolatiniam darbui. Taip darbdaviai dažniausiai ir daro – per laikiną darbo sutartį bando darbuotojus, ar jie tinka, ar ne, tiesiog apsidrausdami“, - sako darbo išteklių skyriaus vedėja.
Be abejo, yra tokios terminuotos darbo sutartys, kurios taip ir liks tik terminuotomis. „Yra dalis sezoniškų darbų. Darbdaviams neapsimoka darbuotojų ilgesniam laikotarpiui įdarbinti žemės ūkio srityje, statybos darbų sektoriuje. Tie, kurie šiose srityse darbinasi, taip pat žino, kad tai yra laikinas darbas. Kalbant apie kitas terminuotas darbo sutartis – tiesiog trūksta motyvacijos žmonėms dirbti laikiną darbą“, - teigia V. Ignotienė.
