Penktadienį bus lygiai metai, kai Yvesas Leterme'as atsistatydino iš Belgijos premjero pareigų, tačiau jis vis dar vadovauja vyriausybei.Prieš 12 mėnesių Y. Leterme'as pasidavė ir nusprendė pasitraukti, kai tapo aišku, kad dėl kultūrinių, ekonominių ir politinių skirtumų tarp Flandrijos ir Valonijos šalies valdyti nebeįmanoma, rašo naujienų agentūra AFP.
„Laikinoji“ Y. Leterme'o administracija jau pateko į Guinnesso rekordų knygą, iš Irako perėmusi modernios valstybės, ilgiausiai po rinkimų nesugebančios suformuoti veikiančios vyriausybės, titulą.
Nepaisant laikinumo, praėjusiais metais ji sugebėjo pasiekti, kad valstybiniame sektoriuje būtų mokami tokie atlyginimai, kurie nebūtų našta šalies biudžetui, be to, šalis net sugebėjo prisidėti prie oro atakų Libijoje.
Tačiau vienintelio, visiems Belgijoje rūpimo klausimo Y. Leterme'as negali spręsti, o karalius Albertas II, net ir padedant daugybei tarpininkų, nesugebėjo užtikrinti stabilios naujosios koalicijos.
„Po tiek daug pastangų naująją vyriausybę galbūt turėsime po keleto mėnesių. Tačiau niekas to nelaukia artimoje ateityje“, – kalbėjo politikos analitikas Pierre'as Vercauterenas.
Kai po Y. Leterme'o atsistatydinimo teko surengti rinkimus, jų rezultatai padidino skirtumus tarp turtingesnės olandiškai šnekančios Flandrijos, ir labiau į kairę krypstančios prancūzakalbės Valonijos ir sustiprino flamandų nacionalistus.
Per nesibaigiančias derybas, kurių esmė – kiek fiskalinės nepriklausomybės suteikti Flandrijai, pasiekta nedaug nuolaidų, akivaizdžiai nepakankamai, kad būtų nuramintas rinkimų laimėtojas Bartas de Weveris.
Belgijos studentai surengė keletą demonstracijų, raginami susiskaldžiusias puses siekti vienybės. Per vieną jų protestuotojai nusirenginėjo. Dešimtys tūkstančių žmonių dalyvavo ironiškoje „bulvių traškučių revoliucijoje“, o kai kurios įžymybės ragino pradėti sekso ir barzdų skutimosi boikotą ir taip paskatinti politikus greičiau susitarti.
Humoristams darbo netrūksta, tačiau pinigų rinkos išreiškė didžiulį nepasitenkinimą dėl nežinomybės – skolinimosi kaštai ir taip skolose paskendusiai valstybei dar labiau išaugo.
1830 metais gimusi Belgija galėtų toliau judėti be didesnių pokyčių, tačiau ji gali ir suirti, o verslas, žiniasklaida ir paprasti piliečiai jau pradėjo įsivaizduoti, kaip tai galėtų atrodyto.
Harvardo akademikas Robertas Mnookinas teigia, kad Belgijai gali prireikti tarptautinio įgaliotinio konfliktams sureguliuoti įsikišimo. Jis siūlė suomį Martti Ahtisaari, Nobelio taikos premijos laurėtą, kuris ėmėsi ankstesnių „neįmanomų misijų“ Kosove, Namibijoje ir Airijoje.
Tačiau kol kas Y. Leterme'as stovi prie vairo ir jis Belgiją dar gali vairuoti artimiausius keletą mėnesių, o gal ir dar ilgiau.
Jei visos pastangos žlugs, laikinoji vyriausybė, anot P. Vercautereno, galėtų dirbti toliau, teoriškai – iki pat naujų rinkimų 2014 metais.