Iš ankstesnių laikų žinomas fenomenas vėl pasitvirtino: ekonominės krizės metu žmonės puolė žaisti stalo žaidimus.
Krizei ir rudeniniams orams „užvaldžius“ miesto gatves ir kaimų laukus, paprastai dauguma žmonių slepiasi po antklode arba žiūri televizorių. Kaip praleisti laiką originaliau, nekeliant kojos iš namų? Tam ir sukurta tokia pramoga kaip stalo žaidimai, suburiantys namiškius į vieną krūvą ir neleidžiantys jiems nuobodžiauti. O spalis paskelbtas stalo žaidimų mėnesiu.
„Krizės metu susidomėjimas stalo žaidimais ne tik kad nesmažėjo, bet ir išaugo. Tai lengvai paaiškinama: žaidime žmonės gali tapti kuo nori, realizuoti savo svajones, kurių tuo metu nepavyksta išpildyti realiame gyvenime“, − sako Inga Rimšaitė, „Voira“ grupės pardavimų ir rinkodaros direktorė. Žaidimų ekspertė primena, kad populiariausias stalo žaidimas – „Monopoly“ – buvo sukurtas Didžiosios depresijos metu, kai amerikiečiui Charles B. Darrow kilo mintis leisti visiems pasimėgauti aukštuomenės gyvenimu. „Monopoly“ jau žaidė daugiau nei 500 milijonų žmonių visame pasaulyje.
Kai nebemokame gyventi, geriausia iš pradžių išmokti žaisti gyvenimą, o tuomet visus išmoktus įgūdžius perkelti į tikrovę. Neseniai Lietuvoje pasirodęs „Gyvenimo žaidimas“ (pasaulyje žinomas kaip „Game of life“ ) kaip tik ir moko įvairiausių gyvenimo meno paslapčių, skatindamas išmokti daryti teisingus sprendimus ir pasirinkimus taip, kad jie vėliau būtų naudingi. Svarbiausia nuspręsti: mokytis universitete ar iš karto dirbti, eiti saugiu ar rizikos keliu, pirkti naują būstą ar ne, investuoti ar ne, pasinaudoti lengvatomis ar pasilaikyti jas vėlesniam laikui.
Ar gali mokytojas turėti prabangų namą kalnuose? Ar gali mechanikas užsitikrinti geresnes pragyvenimo sąlygas senatvei už žinomą kirpėją-stilistą? „Gyvenimo žaidimas“ atsako į šiuos klausimus, kai išsukate ruletę, kuri čia atlieka „likimo piršto“ vaidmenį. Aptardami savo profesijas, turimą pinigų kiekį, šeimos reikalus žaidėjai kalbasi apie gyvenimą, kuris vyksta prieš pat juos. Suteikiama galimybė į bet kokią gyvenimo situaciją pažvelgti per humoro prizmę.
Stalo žaidimai atlieka edukacinę funkciją: vaikai pradeda suvokti tokias kategorijas , kaip „pralaimėti“ ir „nugalėti“, „derėtis“, „siekti užsibrėžto tikslo“. Žaidžiant vaikams taip pat paaiškinamas ir sėkmės faktoriaus bei rizikos neišvengiamumas ir jų valdymas. Svarbu ir tai, kad vaikai nuo „vaiko/tėvų“ bendravimo stereotipų, paremtų privalomu paklusnumu ir hierarchiniais santykiais, pereina į lygiaverčio bendravimo sritį. Stalo žaidimai taip pat yra socialinio bendravimo katalizatorius: žaidžia šeimos, draugai, kitos interesų grupės. Jie skatina elgtis pagal taisykles, kas vėliau sėkmingai perkeliama iš žaidimo į realų gyvenimą.
