Tai, anot komunikacijos eksperto, Arijaus Katausko, yra puikus politikų bandymas apeiti tradicinę žiniasklaidą, taip apsaugant savo informacijos turinį tokį, kokio jie nori.
Politikų gudravimas
Dabartinis Seimas kaip nei vienas kitas santykius aiškinasi socialiniuose tinkluose. Pradedant nuo premjero ir konservatorių lyderio G.Landsbergio apsišaudymų,. G.Palucko pykčio valdančiosios koalicijos atžvilgiu, ar valstiečių lyderio R.Karbauskio pareiškimo dėl slėpynėmis praminto susitikimo.
Komunikacijos ekspertas Arijus Katauskas tikina, kad socialinė medija yra informacijos kanalas, kurį asmuo gali pilnai valdyti pats. Tai yra ta vieta, kurioje pats jos turėtojas nusprendžia, kokia forma ir kaip bus pateikiama informacija.
„Kai mes kalbame apie tradicinę žiniasklaidą, politiko patekimas į žurnalistų dėmesio lauką priklauso nuo to, kiek tavo pareiškimas yra naujiena. Ir asmuo neturi jokios įtakos to turinio pateikimui. Nes žurnalistas gali padaryti bet ką, kad ta informacija būtų teisinga: pateikti papildomų duomenų, pakalbinti ekspertų. Štai kodėl politikai dažnai imasi aplenkti žiniasklaidą ir eiti tiesiogiai į kontaktą su savo sekėjais“, - pasakoja A.Katauskas.
Jo manymu, toks politikų elgesys yra savotiškas jų pagudravimas, siekiant išlaikyti savo žinutę tokio, kokios nori jie.
„Mes matome, kad tokie pasisakymai įvyksta socialiniame tinkle, o po to, vienu ar kitu būdu, jie nueina į tradicinę žiniasklaidą. Tačiau su socialinių tinklų įsigaliojimu, politikai gavo papildomą būdą išvengti kai kuriais atvejais jiems netinkamų žiniasklaidos darbo principų. Trumpai tariant, tai yra savotiškas pagudravimas“, - savo požiūrį tv3.lt naujienų portalui dėsto A.Katauskas.
Aukoja pasiekiamumą dėl savo požiūrio
Komunikacijos eksperto nuomone žiniasklaida jau rado būdą reaguoti į šiuos pareiškimus. Tačiau siekdami išlaikyti nepakeistą informaciją, jie aukoja žinios pasiekiamumą.
„Politikas, komunikuodamas, daro susitarimą su pačiu savimi. Jis aukoja pasiekiamumą dėl nepakeistos informacijos. Tarkime, jei tu nori išeiti į masinį vartotoją, rengdamas informaciją, atsižvelgiama, kaip dirba žiniasklaida. Nes visi suvokia, kad visiško šlamšto žiniasklaidai neprakiši. Tačiau socialinėje erdvėje taip padaryti galima. Taigi, politikai renkasi ne tik informacijos pateikimo greitį, bet tai nėra vien tik šis argumentas“, - tikina A.Katauskas.
Jis taip pat pateikia ir sėkmingą R.Karbauskio pavyzdį, kai jam puikiai pavyko apeiti žiniasklaidos filtrus. Primename, kad praėjusios savaitės pabaigoje valstiečių lyderis išplatino atsakymą į kilusius klausimus dėl slapto susitikimo su buvusia parlamentare G.Kildišiene.
Laido riterių daugės?
Komunikacijos ekspertas, paklaustas, ar tokių pirminių informacijos išsakymų socialiniuose tinkluose tik daugės, tikina, kad taip. Jis taip pat teigia, kad politikai turėtų stiprinti savo komandas, kurios kuria turinį socialinei erdvei.
„Esu tikras, kad taip. Vis tik informacijos srautas, išeinantis iš politikų, didžiąja dauguma jokiais kampais netempia iki naujienos ar žinutės tradicinėje žiniasklaidoje. O pasišaudymai socialinėje medijoje, kurioje vyksta aktyvus gyvenimas, pokalbiai, žinutės reikalauja labai didelio srauto. Politikai ir jų komandos jau dabar kuria turinį, kuris yra reikalingas socialinei žiniasklaidai, ne tradicinei.
Ten kur bus labai rimti dalykai ir temos, tradicinė žiniasklaida bus nešančioji. Bet to lengvo socialinio triukšmo užkūrimui socialinė medija suteikia labai daug galimybių. Tai manau, kad politikai stiprins savo komandas dirbančias šiose srityje. Juo labiau, kad visai nebūti socialinėje medijoje sau negali leisti praktiškai joks politikas“, - tikina A.Katauskas.
