Teatrų labdaros projektas „Atverk teatro duris“, mecenato Vladimiro Romanovo sumanytas kaip savaitę trunkanti teatro šventė, atskleidė milžinišką kultūros badą Lietuvoje.
Didžiulis žiūrovų susidomėjimas Lietuvos teatrų spektakliais ir klasikinės muzikos koncertais, į kuriuos kviečiama ateiti nemokamai, paliudijo, kad Lietuvos gyventojai domisi profesionaliuoju menu, tačiau neišgali jo pamatyti.
Šiandien prasidedantys nacionalinio teatrų labdaros projekto spektakliai vyks sausakimšose teatrų ir koncertų salėse. Bilietai į teatrų spektaklius Lietuvos miestuose ištirpo per vieną ar dvi dienas.
Lietuvos meno ir sporto mecenato V.Romanovo inicijuotas projektas „Atverk teatro duris“, pakvietė socialiai remtinus žmones artimiausias dvi savaites nemokamai aplankyti 11 spektaklių ir koncertų 7 Lietuvos miestuose. Ši iniciatyva sulaukė Lietuvos valstybės vadovaujančių institucijų, politikų ir savivaldos atstovų pritarimo bei palaikymo.
Rūta KAČKUTĖ - Prezidentės patarėja:
Sveikintinos visos privačios iniciatyvos remti kultūrą, prisidėti prie jos sklaidos. Daugelyje gilias demokratines tradicijas turinčių šalių mecenavimas labai paplitęs. Lietuvoje šios tradicijos dar tik gimsta. Dažniausiai paramą kultūrai verslas teikia barterinių mainų pagrindu, t.y. atitinkamai gaudamas tam tikrą nemokamos reklamos kiekį ar nemokamus bilietus į renginį.
Kuo daugiau Lietuvoje bus privačių rėmėjų, tuo labiau klestės Lietuvos kultūra. Prezidentė laikosi nuoseklios pozicijos, kad, nepaisant sunkmečio, turime neleisti kultūrai merdėti. Todėl labai svarbi yra ne tik valstybės, bet ir privačių piliečių, verslo parama. 2010-ieji kultūrai finansine prasme bus kur kas skurdesni nei praėjusieji - biudžetas sumažėjęs, nebus papildomo finansavimo, kuris buvo iš Tūkstantmečio ir „Vilniaus - Europos kultūros sostinės 2009” programų.
Manau, kad dar vis nepakankamas profesionaliojo meno prieinamumas miestelių ir kaimų gyventojams. 2010 m. įvertinus sumažėjusią biudžeto dalį kultūrai, reikia konstatuoti, kad situacija tikrai nepagerės. Vienas iš prezidentės siekių kultūros srityje yra ugdyti, puoselėti ir naudoti savo kūrybiškumą kasdieniame gyvenime, skatinti žmones aktyviai įsilieti į savo gyvenamos vietos kultūrinį gyvenimą.
Lietuvos kultūrai svarbios visos privačios iniciatyvos remti kultūrą. Valstybė tai suvokia. Mano manymu, Vyriausybė turėtų dėti daugiau pastangų kuriant ir įgyvendinant viešojo ir privataus sektorių partnerystės programą, kuri sudarytų galimybes efektyviai panaudoti lėšas ir kultūriniams projektams.
Indrė LEIKAUSKAITĖ - Kultūros ministerijos atstovė spaudai:
Iniciatyvą rengti teatrų labdaros akciją vertiname tikrai teigiamai. Džiugu, kad atsiranda vis daugiau kultūrai neabejingų verslininkų. Kultūros įstaigos turi lanksčias nuolaidų sistemas. Tai suteikia galimybę didesnei daliai žmonių lankytis teatruose, koncertų salėse ir kitose kultūrinėse įstaigose. Teatras darosi vis reikalingesnis ir prieinamas didesnei visuomenės daliai. Žinoma, analogiškų projektų iniciatoriai sulauks supratimo ir palaikymo mūsų įstaigose.
Dalia TEIŠERSKYTĖ - Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto narė:
Atvertų teatro durų projektą vertinu labai gerai ir džiaugiuosi, kad tokios privačios iniciatyvos duoda savo vaisių. Anksčiau pasiturintys verslininkai dažniausiai remdavo gražuolių konkursus ar kitus mažą išliekamąją vertę turinčius renginius. Todėl labai smagu, kad tokie verslininkai kaip Vladimiras Romanovas atsigręžia į teatrą.
O štai kultūros prieinamumą žmonėms vertinu labai prastai. Yra du šio klausimo aspektai. Pirmiausia - finansinis. Savaime aišku, kad žmonės šiandien negali mokėti didelių pinigų už teatro bilietą. Senjorui 30 litų yra labai dideli pinigai, tad įsigyti bilietus į spektaklį sau leisti gali ne kiekvienas.
Antras aspektas yra tas, kad teatras išties yra tapęs elitui skirtu reiškiniu. Pažiūrėkime į pačius spektaklius. Dauguma jų yra išties labai sudėtingi, rodomi vieną sezoną, todėl jei žmogus negali skirti didesnės pinigų sumos teatrui, jis paprasčiausiai neturės ką žiūrėti. Jei grįžtume į ankstesnius laikus, prisimintume, kad kai kurie spektakliai, teatro klasika, buvo rodomi net 30 sezonų. Tai yra būtina tam, kad galėtume skatinti domėtis teatru, ugdyti kultūringą tautą. Juk jei žmogų pažindinti su teatru pradėsime nuo Eimunto Nekrošiaus „Hamleto“, vargu ar jis teisingai interpretuos scenoje vykstančius dalykus. O norint suprasti sudėtingas metaforas būtina turėti tam tikras bazines žinias.
Manau, kad valstybės pritarimas ir parama tokiems projektams yra tiesiog būtina. Kultūros sritis dabar yra taip apleista, kad net verkti norisi. Prisimenu, kaip buvo šaipomasi tuomet, kai 2008 m. buvo paskelbti skaitymo metais, o juk turėjome daugiau nei 1500 įvairių renginių! Todėl manau, kad valstybė turi prisidėti plačiau atveriant teatro duris Lietuvos žmonėms. Ypač dabar. Juk kuo didesnė krizė, tuo daugiau reikia investuoti į kultūrą ir švietimą. Neapsišvietusiam ir nekultūringam žmogui iš jos bus gerokai sunkiau išbristi.
„Atverk teatro duris“ yra puiki iniciatyva. Tikiuosi, kad pradžią davusio V.Romanovo pavyzdžiu paseks kuo daugiau žmonių.
Sigitas ŠLIAŽAS - Kauno miesto savivaldybės Kultūros skyriaus vedėjas:
Privačią iniciatyvą suburti Lietuvos teatrus, be abejonės, vertinu labai teigiamai. Manau, kad tokios akcijos yra viena iš formų, kuri galėtų aktyviau plėtotis. Būtų labai džiugu, jei ir kitos verslo įmonės prisidėtų prie Ūkio banko investicinės grupės bei Vladimiro Romanovo ir aktyviau remtų meną.
Labai gerai, kai verslui gimsta tokių akcijų idėjos. Mūsų Kauno savivaldybė tikrai skatina tokias verslo iniciatyvas. Savivaldybė organizuoja susitikimus su verslininkais, kurie galėtų prisidėti prie tokių kultūros iniciatyvų.
Vis dažniau pastebime, kaip verslo ir kultūros bendradarbiavimas sulaukia gražių rezultatų. Aš pats jau dešimt metų dirbu Kauno savivaldybėje ir matau poslinkius tik į gera - meno atstovams verslininkai dažnai praveria duris.
Tiesa, spalį Kauno mieste spektakliai pagyvenusiems žmonėms teatrų salėse buvo rodomi nemokamai, tačiau privataus verslo iniciatyva organizuojamos tokios didelės akcijos yra labai sveikintina. Juolab kad ir teatras finansiškai nenukenčia.
Manau, kad reikėtų atlikti gyventojų nuomonių tyrimą, apklausti visas socialines grupes ir sužinoti, ar jie gali nusipirkti bilietą į, pavyzdžiui, teatro spektaklį. Tuomet galėsime atsakyti, ar teatras ir apskritai kultūra netapo elitui skirtu reiškiniu.
Loreta KRASAUSKIENĖ - Panevėžio miesto savivaldybės Kultūros ir meno skyriaus vedėja:
Verslo iniciatyvas kultūros srityje vertinu labai gerai. Ši Ūkio banko investicinės grupės ir Vladimiro Romanovo iniciatyva išties sveikintina. Banko remiama akcija „Atverk teatro duris“ - tai pavyzdys ir kitoms verslo įmonėms, kaip verslas gali paremti meną.
Antra vertus, teatrams ir kitoms meno įstaigoms linkėčiau ir patiems ieškoti meno rėmėjų, o ne tik laukti, kada verslas juos parems. Manau, kad teatro ir verslo įmonės bendradarbiavimas yra abipusiškai naudingas.
Panevėžio miesto savivaldybė mielai prisideda ir palaiko tuos, kurie pareiškia norą paremti meną.
Noriu pabrėžti, kad Panevėžyje ypač mėgstama meno rūšis yra teatras. Manau, kad galime būti dėkingi režisieriui Juozui Miltiniui, kuris užaugino teatro mėgėjų lankytojų kartą. Panevėžio teatrų salių užimtumas yra labai didelis. Žinoma, yra žmonių, kurie neišgali įsigyti net ir nebrangių bilietų. Tv dėl ši akcija yra puikus pavyzdys, kad į teatrą gali ateiti visi.
Patricija BIELSKIENĖ - Šiaulių miesto savivaldybės Kultūros skyriaus vedėja:
Iniciatyva kultūros srityje yra sveikintina ir reikalinga. Ypač šiuo šaliai sunkesniu metu. Be to, pastebiu, kad šiomis dienomis Šiauliuose verslas kultūrą remia vis mažiau.
Šiauliuose yra renginių, kuriuose ir socialiai remtini, ir mažai uždirbantys žmonės gali apsilankyti. Turime du kultūros centrus, kurie organizuoja nemokamus koncertus, galerijoje parodų atidarymai taip pat yra nemokami. Nemokami ir mėgėjų meno renginiai. Manau, jei žmogui yra poreikis, jis gali rasti kultūros renginių, kuriuose galėtų apsilankyti.
Žinoma, Šiaulių savivaldybė ir pati organizuoja kultūros renginius, tačiau, kad ir kaip būtų gaila, ne visuomet į nemokamus renginius susirenka pilnos salės žmonių. Teko matyti ir pustuščių salių. Jei kalbėtume apie pasirinkimą, mažiau uždirbantis žmogus gali susidurti su problema norėdamas apsilankyti konkrečiame teatro spektaklyje ar Šiaulių arenoje organizuojamame koncerte.
Manau, tendencija šiuo metu yra tokia, kad būtent teatras tampa pasiturinčių žmonių lankymo vieta. Todėl manau, kad savivaldybė galėtų prisidėti rengiant tokias akcijas - ir tai nebūtinai turi būti finansinė parama.