Jungtinės Valstijos su sąjungininkėmis šią savaitę mėgins suburti turtingas donores, kurios galėtų skirti milijardus dolerių Irakui atstatyti, tačiau akcijos sėkmę gali stabdyti politinė trintis, kurią sukėlė JAV vadovaujama invazija.
Vašingtonas jau seniai norėtų pamiršti nesutarimus, kilusius dėl jo sprendimo jėga nuversti Saddamo Husseino (Sadamo Huseino) režimą, ir sutelkti visą dėmesį Irakui atstatyti, tačiau karo priešininkės, kaip Prancūzija, Vokietija ar Rusija, leido aiškiai suprasti, jog nėra linkusios atleisti ir atverti piniginę Irako poreikiams.
Madride ketvirtadienį ir penktadienį vyksiančioje konferencijoje dalyvaus kelios dešimtys šalių, kurios mėgins surinkti iki 56 mlrd. dolerių, ekspertų skaičiavimais, reikalingų atgaivinti Iraką po karo, ilgus metus trukusių niokojančių sankcijų ir aplaidumo.
JAV ir Ispanijos pareigūnai nenustatė konkrečios sumos, kurią tikisi surinkti, nes galbūt baiminasi, jog po to susitikimas gali būti pavadintas nesėkmingu.
Tačiau praėjusią savaitę Ispanijos užsienio reikalų ministrė Ana Palacio (Ana Palasijo) išreiškė įsitikinimą, kad konferencijoje pavyks surinkti daugiau nei per Afganistano reikmėms skirtą Tokijo konferenciją pernai. Afganistanui donorės pažadėjo 4,5 mlrd. dolerių.
Kol kas Irakui pinigų gerokai trūksta: kelios šalys pažadėjo skirti 2-3 mlrd. dolerių, taip pat JAV administracija numatė programą per 18 mėnesių šaliai skirti 20 mlrd. dolerių.
Turtingosios Prancūzija ir Vokietija pareiškė, jog neskirs daugiau pinigų, nei 200 mln. eurų, kuriuos 2003-2004 metais numatė skirti Europos Sąjunga. Rusija taip pat atsisako prisidėti.
Aktyvus JAV prezidento George'o W.Busho (Džordžo V.Bušo) politikos Irake šalininkas, Ispanijos ministras pirmininkas Jose Maria Aznaras (Chosė Marija Asnaras) konferenciją laiko esminiu žingsniu siekiant sukurti stabilų ir demokratišką Iraką.
"Jei Iraką lydėtų sėkmė, galimybės išspręsti Artimųjų Rytų problemą būtų daug didesnės", - sakė jis praėjusį penktadienį Maljorkoje, kur dalyvavo seminare.
DVEJONĖS
Tačiau diplomatinės pastangos užtikrinti finansavimą Irakui susiduria su dvejonėmis dėl riboto šalies suvereniteto bei nuomone, kad Irakas turi galimybių pats finansuoti savo atstatymą iš naftos pelno.
Žiniasklaida antradienį citavo Vokietijos plėtros ministrę, kuri suabejojo, jog derybos Madride bus sėkmingos.
"Donorų konferencijoje tikriausiai nepavyks užtikrinti finansavimą, kuris atitiktų Pasaulio banko bei Irako administracijos paskaičiavimus", - sakė plėtros ministrė Heidemarie Wieczorek-Zeul (Heidemari Večiorek-Coil) interviu "Financial Times Deutschland".
Pasaulio banko ir JT teigimu, Irako ekonomikai atgaivinti per ketverius metus reikia 36 mlrd. dolerių. Be to, JAV vadovaujamos Laikinosios koalicinės valdžios (LKV) paskaičiavimais, Irakui dar reikia 20 mlrd. dolerių naftos pramonei atstatyti bei kitoms reikmėms.
LKV infrastruktūros operacijų direktorius Andy Bearparkas (Endis Bearparkas) priminė, jog ilgus dešimtmečius Irako ūkis stigo investicijų.
"Po pirmojo karo Persijos įlankoje, stengtasi suktis kaip įmanoma, tačiau dešimt metų trūko pinigų, galiojo sankcijos, daug kas buvo neprieinama", - sakė pareigūnas Bagdade.
Be Vašingtono, daugiausiai pinigų kol kas yra pažadėjusi Japonija, kuri artimiausiu metu skirs 1,5 mlrd. dolerių, Britanija, per ateinančius dvejus metus numatanti skirti 375 mln. eurų, bei Ispanija, iki 2007 metų norinti skirti 300 mln. dolerių ekonominės paramos.
Savo indėlį dar turėtų paskelbti Italija bei Persijos įlankos valstybės.
Pagrindinės konferencijos žvaigždės turėtų būti Jungtinių Tautų generalinis sekretorius Kofi Annanas (Kofis Ananas), Pasaulio banko pirmininkas Jamesas Wolfensohnas (Džeimsas Vulfensonas), JAV valstybės sekretorius Colinas Powellas (Kolinas Pauelas) bei iždo sekretorius Johnas Snow (Džonas Snou).
Tačiau Ispanija, Japonija ir ES pirmininkaujanti Italija yra vienintelės šalys paskelbusios, jog į konferenciją siųs savo užsienio reikalų ministrus.
Interviu Vokietijos ministrė H.Wieczorek-Zeul interviu sakė, jog konferencija nėra "aukštai vertinama" Europos šalyse, kurios nėra nusiuntusios į Iraką karių. Be to, pasak jos, Berlynas priešinsis bet kokiam Irako užsienio skolos restruktūrizavimui, kol visi valdžios įgaliojimai bus perduoti irakiečiams.
Šalia vyriausybinės konferencijos Ispanija taip pat sukvietė 57 šalių verslininkus aptarti privataus sektoriaus vaidmenį atstatant Iraką.
"Reuters"-BNS
