Lietuvos futbolo federacijos (LFF) prezidentas Liutauras Varanavičius konstatuoja, kad mūsų šalies rinktinė šiuo metu negali realiai pretenduoti patekti į 2014 metų pasaulio čempionatą.
Europos čempionato atrankos ciklo I grupėje lietuviai liko 4 vietoje ir aplenkė tik Lichtenšteiną. Po tokio nesėkmingo pasirodymo iš pareigų pasitraukė rinktinės strategas Raimondas Žutautas.
Užsiminęs, kad vienu pagrindinių kandidatų pakeisti Žutautą iškart laikyto „Brondby“ trenerio asistento Aurelijaus Skarbaliaus prisivilioti veikiausiai nepavyks, LFF vadovas patikino ieškosiąs ilgai dirbti nusiteikusio specialisto.
Apie visa tai - „EuroFootball.lt“ pokalbis su Varanavičiumi.
Rinktinėje laukiama futbolo akademijos darbo vaisių
- Kaip Lietuvos futbolo vadovai vertina rinktinės pasirodymą 2012 metų Europos čempionato atrankos turnyre?
- Vertiname nelabai teigiamai, galima sakyti, blogai. Jau esu sakęs, kad labiausiai nuliūdino ne rezultatai, o išsiderinęs rinktinės žaidimas.
Kokios to priežastys? Pirmiausiai tai turbūt yra daugelio aplinkybių susiklostymas ir kartų pasikeitimo laikotarpio įtaka. Tai įvyko šiek tiek anksčiau, nei mes planavome. Didele problema tampa faktas, kad lyderiai nacionalinėje komandoje dažnai pasirodo nebūdami geriausios sportinės formos, o kuo juos pakeisti, neturime. Žaidėjų trūkumas, trumpas atsarginių suolelis ir konkurencijos stygius lemia blogus rezultatus.
- Galbūt kartų pasikeitimo procesas nevyksta taip, kaip buvo numatyta?
- Mes planavome, kad dar bent dvejus trejus metus ištemps esami futbolininkai, o tuomet ateis akademijoje auginamas jaunimas. Tokia buvo strategija.
Jaunimas auga išties įdomus, anksti pradeda rungtyniauti tokiose šalyse, kur gali realiai tobulėti. Bet problema, kad jiems šiuo metu yra dar tik 18-19 metų, o jau reikėtų rungtyniauti rinktinėje. Toks amžiaus skirtumas su vyrais yra per didelis.
- Ar dabartiniai rezultatai atspindi mūsų šalies futbolo lygį?
- Jei kalbėtume apie nacionalinę rinktinę, šiuo metu maždaug tokia situacija ir yra. Jei svarstytume apie platesnę perspektyvą, prisimintume pastarųjų 5-6 metų rezultatus, vidutinę poziciją FIFA reitinge, tuomet būtume aukščiau už daugelį valstybių, tame tarpe ir visus kaimynus.
Pasaulio čempionato finalinis etapas - praktiškai nepasiekiama užduotis
- Futbolo gerbėjai jau kalba apie 2014 metų pasaulio čempionato atrankos ciklą. Ar nenusisekęs pasirodymas antradienį pasibaigusiose kvalifikacinėse varžybose nekeis anksčiau minėto tikslo kovoti dėl patekimo į planetos pirmenybes?
- Tokios kalbos buvo ištrauktos iš konteksto. Pradedant kiekvieną ciklą yra keliamas tikslas patekti į kitą etapą - kitaip ir negali būti. Tačiau tai nereiškia, jog užduotis iškart reali bei pasiekiama. Jeigu palankiai susiklostys aplinkybės, visko gali būti. Visgi patekti tarp 13 Europos komandų, kurios žais 2014 metų pasaulio čempionate, nėra realu. Daug labiau tikėtina prasimušti į 2016 metų Europos čempionatą, kuriame rungsis 24 rinktinės.
- Tad pasaulio čempionatas Lietuvai - tolima perspektyva? Juk daugelis specialistų sakė, kad mums šį sykį pasisekė su burtais.
- Vienareikšmiškai - pasaulio čempionatas yra tikrai tolokai. Kitas dalykas - nežinau, kuo remiantis grupė vertinama kaip silpnoka. Bosnijos ir Hercegovinos, Graikijos žaidimo lygis yra labai aukštas. Nurašyti šias ekipas, kurios sėkmingai rungtyniavo ir šioje atrankoje, nėra tikslinga, bet kovoti su jomis galima. Mūsų pirminis tikslas turėtų būti suburti komandą, kuri galės sėkmingai kovoti ateityje, nes šiai dienai aukštų rezultatų parodyti mes iškart negalime.
Naujasis treneris - su perspektyva ateičiai
- Kokio žmogaus ieškosite vyriausiojo trenerio postui?
- Šią savaitę būtent ir aptarinėjame kriterijus. Manau, kad kitą savaitę juos paskelbsime ir pradėsime oficialią paiešką. Šiandien jau su mumis susisiekė daug žmonių, kurie vien išgirdę apie trenerio atsistatydinimą siūlosi užimti postą. Bet pirmiausiai mes patys turime nuspręsti, ko norime.
Linkstame prie idėjos, kad tai turi būti specialistas, kuris gyventų Lietuvoje, dirbtų ir su jaunimo rinktinėmis, bendrautų su klubų treneriais. Ar pavyks tokį žmogų surasti - pažiūrėsime. Galime rinktis iš dviejų kelių: pirmasis priimti sprendimą greitai ir turėti strategą prieš lapkričio mėnesį vyksiančias draugiškas rungtynes, kitas - rimčiau viską apgalvoti ir apsispręsti iki vasario mėnesio.
- Ar sutinkate su neretai girdima mintimi, kad Lietuvoje nėra specialistų, kurie galėtų imtis tokio darbo ir pasiekti geresnių rezultatų nei pirmtakai?
- Nenorėčiau nurašyti visų Lietuvos trenerių. Realybė tokia, kad futbolininkų pasirinkimas yra minimalus, tad turbūt joks treneris nesugebėtų įvykdyti užduoties iškart pasiekti rezultatus. Kalbant apie vietinius specialistus, pirmiausia reikia, kad toks žmogus žiūrėtų į ateitį. Matome pavyzdžius: tiek Armėnijos, tiek Estijos rinktinių strategai daug metų dirbo su žaidėjais ir pasiekė rezultatų. Tad reikėtų ieškoti tokio trenerio, kuris galėtų dirbti ilgiau.
Pirma turime nuspręsti, kokio trenerio norime, tai surašyti ir paskelbti. O tuomet laukti pasiūlymų ir nuspręsti. Pagal mūsų struktūrą už šią užduotį atsakingi generalinis (Julius Kvedaras) ir rinktinių (Robertas Tautkus - aut. past.) direktoriai, man teliks laukti variantų, ką jie atrinks ir pasiūlys.
Daug kas kalba apie galimybę susigrąžinti į Lietuvą Aurelijų Skarbalių. Mes su juo kalbėjomės jau prieš šį ciklą, tačiau reikia suprasti, jog žmogus turi geras sąlygas klube, kuriame dirba. Šeima jau daug metų gyvena užsienyje, darbas pastovus, tad iškeisti tokią šiltą vietą į nelabai patikimą ir saugų rinktinės trenerio postą ne kiekvienas nori.
- Galbūt vienas esamų problemų sprendimo būdas - garsus ir brangus strategas iš užsienio?
- Turime daug pavyzdžių iš kolegų kaimynų, su kuriais daug bendraujame, kad brangus ir garsus treneris dažniausiai atvyksta tik į pagrindinį mačą, bet nedirba nei su jaunimu, nei užsiima kita panašia veikla. Jei šiandien turėtume krūvą žvaigždžių, kurias reikėtų suvaldyti, galbūt toks žinomas bei autoritetingas specialistas ir būtų išeitis. Mums labiau reikia trenerio-darbininko, o ne žvaigždės.
Rinktinė gali grįžti rungtyniauti į Vilnių
- Pasaulio čempionato atrankos turnyras prasidės kitų metų rudenį. Kuriame stadione turėtų rungtyniauti mūsų rinktinė?
- Kaip tik užvakar Kauno savivaldybei pateikėme projektinius pasiūlymus dėl „Dariaus ir Girėno“ stadiono rekonstrukcijos, kurie turėtų būti perduoti Vyriausybei. Jeigu darbai pajudės ir stadionas bus sutvarkytas, liksime Kaune. Jeigu niekas neįvyks, teks žaisti Vilniuje ir kituose miestuose, nes konkurencija po truputį auga. Šalyje atsiranda daug nedidelių stadionų, tad kodėl nepavažinėjus po šalį.
