„Labai sunku buvo paimti vaiką. Bet aš privalėjau tai padaryti. Buvo pasakyta: dukrelę turiu paimti aš pati, nes jeigu prie jos būtų prisilietę svetimi žmonės, tai jau būtų buvę galima vertinti kaip prievartą prieš vaiką. Kito kelio nebuvo“, – „Lietuvos rytui“ pasakojo L. Stankūnaitė.
„Po penkių minučių ji jau čiauškėjo, po valandėlės atsigulė man ant kelių. Kai gydytojai pasiūlė jai pailsėti ligoninėje, ji stipriai mane apsikabino ir pasakė – ne, aš būsiu su mama.“ – „Kodėl vykote pas gydytojus? Ar vaikas sunegalavo?“ – „Ne. Bet norėjau patikrinti jos sveikatą. Juk tuoj pasipylė kalbos – vaikui vaistų suleista. N.Venckienė pasakė tai viešai. O gal tų vaistų buvo leidžiama globėjos namuose? Vėliau būčiau buvusi apkaltinta aš. Todėl prie liudininkų padarėme išsamius tyrimus, apžiūrėjo gydytojai. Geri visi tyrimai“.
Paklausta, ar žinojo iš anksto, kada bus antrą kartą bandoma grąžinti dukterį, moteris sakė, kad buvo informuota apie tai ir derino veiksmus su atitinkamomis institucijomis.
