Savo dukros neatgaunanti Laimutė Stankūnaitė nusprendė kreiptis į Strasbūrą. Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) priėmė nagrinėti jos skundą ir spręs, ar Lietuva pažeidė jos teisę į teisingą teismą ir šeimos gyvenimo gerbimą.
L. Stankūnaitė viliasi, kad jos dukrą šiuo metu auginanti Neringa Venckienė bent Strasbūro teisme negalės nušalinti teismo ir taip, anot jos, vilkinti bylos, kaip tai daro Lietuvos teismuose, sprendžiančiuose klausimą dėl jos ir Drąsiaus Kedžio dukters gyvenamosios vietos nustatymo. Nors Kėdainių rajono apylinkės teismas dar praeitų metų pabaigoje nusprendė, kad mergaitė turėtų augti su motina, ir nurodė ją skubiai perduoti L. Stankūnaitei, N. Venckienė mergaitės taip ir negrąžino, o šį sprendimą apskundė aukštesnės instancijos teismui. Panevėžio apygardos teismas, turėjęs nagrinėti N. Venckienės apeliacinį skundą, darbo taip pat nepradėjo – N. Venckienė visam teismui pareiškė nušalinimą. Dabar dėl šio nušalinimo spręs Apeliacinis teismas.
Anot L. Stankūnaitės, taip Kauno apygardos teismo teisėja N. Venckienė, puikiai išmananti visas teisines vingrybes, stengiasi vilkinti procesus ir kuo ilgiau išlaikyti mergaitę savo namuose. Pati N. Venckienė tikina jokių pažeisimų nedaranti – girdi, mergaitė pati nenorinti gyventi su motina, o vaiko per jėgą iš namų tempti ir atiduoti L. Stankūnaitei ji tikrai neketinanti.
Atrodo, kad šioje kovoje bejėgiškos ir valstybės institucijos. Vaiko paimti ir perduoti motinai nesugebėjusi antstolė grasino N. Venckienei didžiulėmis baudomis, bet niekas jų taip ir neskyrė, o vaiko teisių apsaugos specialistai bandė rengti susitikimus su vaiko globėja ir motina, tačiau tie susitikimai taip nieko ir neišsprendė. Galiausiai L. Stankūnaitei buvo pasiūlyta su dukterimi bendrauti per pokalbių programą „Skype“.
Išbandžiusi visas teisines galimybes susigrąžinti dukrą L. Stankūnaitė viliasi, kad jai pagelbės EŽTT, sprendęs jau ne vieną panašią bylą.
Negrąžino dukrų
Byla, panašiausia į L. Stankūnaitės ir jos dukters dabartinę padėtį, susijusi su vaiko gyvenamosios vietos nustatymu, EŽT teismo buvo nagrinėjama dar 2000 metais. Ignacolo-Zenidė byloje prieš Rumuniją buvo sprendžiamas dviejų buvusių sutuoktinių konfliktas dėl mažamečių dukterų globos.
Kai po 9 santuokos metų Prancūzijos pilietė ir rumunas nutarė išsiskirti, Prancūzijos teismas abiejų dukrų globą priskyrė tėvui, o motinai buvo leista nevaržomai su jomis bendrauti ir matytis. Kai tėvas su abiem dukterimis išvyko į Jungtines Amerikos Valstijas, motina pasiskundė teismui, kad iš jos esanti atimta galimybė toliau bendrauti su dukromis. Šįkart Prancūzijos teismas abiejų dukterų globą priteisė motinai, tačiau Teksaso valstijos teismas dar kartą nusprendė, kad vaikai turi augti su tėvu ir jo sugyventine.
Po poros metų Prancūzijos teismas išdavė orderį, tačiau Teksaso valstija jo nepripažino ir atsisakė vykdyti. Dar po 2 metų tėvas nutarė su dukterimis ir sugyventine palikti Ameriką ir grįžti gyventi į Rumuniją. Nieko nelaukdama mergaičių motina kreipėsi į Rumunijos teismą, kad šis leistų jai auginti dukreles.
Susitiko po 7 metų
Teismų maratonas dėl mažamečių globos truko 7 metus. Bukarešto pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad vaikai turėtų toliau augti su motina, bet tėvas šio sprendimo nepaisė ir vaikų negrąžino. Jis mergaites netgi buvo paslėpęs, kad tik jos nebūtų grąžintos motinai. Rumunas tikino, kad dukterys pačios nenorinčios su motina augti, nieko bendro su ja neturinčios ir nieko jai nejaučiančios. Vaiko teisių apsaugos specialistams mergaitės iš tiesų prisipažino norinčios gyventi su tėvu, o savo motinos nemylinčios ir išvis nepageidaujančios matyti.
Kai po 7 metų šiaip ne taip mokykloje, kurioje tėvas dirbo mokytoju, buvo suorganizuotas mergaičių, kurioms tuo metu buvo 10 ir 14 metų, susitikimas su motina, jas ištiko isterija – viena metėsi prie lango ir grasino iššokti, jeigu jai reikės gyventi su motina, o kita raudodama kartojo nenorinti matyti savo motinos. Vaiko teisių specialistai buvo surašę pažymą, kad toks mergaičių elgesys gali būti neigiamos tėvo įtakos padarinys, bet po šio susitikimo motina palūžo ir pareiškė nebesieksianti, kad teismo sprendimas, priteisęs jai dukterų globą, būtų įvykdytas.
Valstybė kalta
Šis EŽTT sprendimas tapo precedentu panašioms byloms, sprendžiamoms dabar, ir greičiausiai bus prisimintas nagrinėjant L. Stankūnaitės pareiškimą. EŽTT pabrėžė, jog valstybė nesugebėjo užtikrinti teismo sprendimo vykdymo – tai reiškia, nepadarė visko, kas buvo būtina, kad motina kuo greičiau būtų suvienyta su savo dukromis. Kadangi, anot teismo, sprendimo vykdymas apima ir teisingą bylos nagrinėjimą, jo nevykdymas reiškia, jog asmens teisė į teisingą teismą buvo pažeista. Rumunijos vyriausybė teisinosi, jog Rumunijos institucijos nekaltos dėl to, kad teismo sprendimas nebuvo skubiai įvykdytas – tiesiog vaikų tėvas visiškai nebendradarbiavęs ir nepaisęs institucijų nurodymų, o be to, pačios mergaitės nenorėjusios apsigyventi su motina, vis dėlto EŽT teismo tokie pasiaiškinimai neįtikino. Teismas pabrėžė, kad prieš tėvą valstybė nesiėmė jokių veiksmų ir jis dėl savo neteisėto elgesio nepatyrė jokių padarinių – nebuvo nubaustas už tai, kad nesutiko geruoju vaikų perduoti jų motinai. EŽTT teisėjų kolegija pabrėžė, kad prievartos priemonės „tokioje jautrioje srityje, kaip vaikai ir jų gyvenimas“ nepageidautinos, tačiau turi būti numatytos ir įgyvendintos sankcijos savo teisėmis piktnaudžiaujantiems tėvams, kuriems skirta vaikų globa.
EŽTT įpareigojo Rumuniją atlyginti motinai turtinius ir neturtinius nuostolius ir pripažino, jog buvo pažeista jos teisė į šeimos gyvenimo gerbimą.
Tiesa, vienas iš 7 teisėjų pareiškė atskirąją nuomonę. Estijos teisėjas Marustė pabrėžė, jog kai sprendžiamas vaikų likimas, svarbiausia išklausyti jų pačių norus. Anot teisėjo, jeigu vaikai aiškiai pareiškė norintys gyventi su tėvu, turėjo būti atsižvelgta į jų nuomonę ir nė neketinama įgyvendinti priešingų šiems norams sprendimų.
Palaikė teismą
Dėl vaiko globos į EŽT teismą yra kreipusis ir Lietuvos pilietė G. – ji taip pat skundėsi, kad pažeista jos teisė į šeimos gyvenimo gerbimą. G. byloje prieš Lietuvą motina skundėsi, jog tuo, kad jos dviejų dukterų gyvenamoji vieta buvo nustatyta su tėvu, buvo pažeistas Konvencijos 8 straipsnis. Vis dėlto EŽTT pripažino, jog Lietuvos teismai, kurie nustatė mergaičių gyvenamąją vietą su tėvu, vadovavosi vien tik jųdviejų interesais ir norais.
Kadangi abi mergaitės visose teismo instancijose pareiškė norinčios gyventi su tėvu, o vaiko teisių specialistai gyvenimo sąlygas pas motiną apibūdino kaip nesaugias, EŽTT nenustatė Konvencijos pažeidimo ir nutarė, kad Lietuvos teismų argumentacija buvo tinkama ir pakankama.
L. Stankūnaitė laimės?
„EŽTT perdavė Lietuvos Respublikos Vyriausybei L. Stankūnaitės pareiškimą prieš Lietuvą tikrai greitai – paprastai šis procesas trunka ilgiau. Tačiau taip yra todėl, kad pats EŽTT ne kartą yra konstatavęs, kad reikalai, susiję su vaikais, turi būti sprendžiami nedelsiant. Galiu pasakyti tik tiek, kad kol kas situacija yra sudėtinga, ir atrodo, kad Lietuva gali būti pripažinta pažeidusi Konvenciją, – „Akistatai“ sakė mūsų Vyriausybės atstovė EŽT teisme Elvyra Baltutytė. – Teismas šioje byloje spręs, ar dėl to, kad Lietuvos institucijos nustatė pareiškėjos dukrai laikinąją globą, buvo apribota L. Stankūnaitės teisė į šeimos gyvenimo gerbimą pagal Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnio („Teisė į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą“) 1 dalį, o jeigu buvo, ar toks ribojimas atitiko įstatymus ir buvo būtinas pagal Konvencijos 8 straipsnio 2 dalį. Taip pat EŽTT vertins, ar Konvencijos 8 straipsnis nebuvo pažeistas dėl to, kad pareiškėjai nebuvo grąžinta jos dukra. Galiausiai EŽTT spręs, ar dėl civilinės bylos, kurioje buvo sprendžiama dėl pareiškėjos teisių, nagrinėjimo trukmės nebuvo pažeista teisė į teisingą bylos nagrinėjimą. Panašiose bylose Konvencijos pažeidimai buvo nustatyti. Apskritai EŽTT praktikoje vyrauja nuostata, kad vaikai nuo biologinių tėvų gali būti atskirti tik kraštutiniais atvejais. Mes, aišku, bandysime paaiškinti aplinkybes, kodėl teismo sprendimas dėl vaiko gyvenimo su motina nebuvo vykdomas ir kad vis dėlto tam tikrų priemonių šiam sprendimui įgyvendinti buvo imtasi“, – sakė E. Baltutytė.
„Manau, kad šis sprendimas bus ne „popierinis“, o turėsiantis realią reišmę. Esu tikras, kad L. Stankūnaitė turi labai daug šansų laimėti šią bylą ir tikėtis teigiamo sprendimo“, – teigia Žmogaus teisių stebėjimo instituto direktorius Henrikas Mickevičius. Jis pabrėžė, jog šioje byloje Lietuvai bus labai sunku pasiaiškinti, dėl ko teismo sprendimas grąžinti vaiką motinai nebuvo įvykdytas nedelsiant ir kodėl išvis motina neteko teisės auginti savo dukterį.
„Turime teisiškai nesuprantamą situaciją – motina, kuriai neatimtos motinystės teisės, negali auginti savo mažametės dukters. EŽTT yra teisminė institucija ir visus klausimus sprendžia remdamasi įstatymais, tad tokia situacija, kai pažeidžiama asmenų teisė į šeimą, buvimą su vaiku, tikrai neliks neišspręsta, – sakė H. Mickevičius. – O mūsų valstybei teks našta įrodyti, kad apribojimas vaikui augti su motina dėl tam tikrų teisinių priežasčių buvo būtinas. Nė neįsivaizduoju, kaip tai bus padaryta“.
Anot H. Mickevičiaus, šįkart EŽTT gali ne tik nustatyti Konvencijos pažeidimą, bet ir įpareigoti valstybę imtis tam tikrų priemonių, kad motina su dukra kuo greičiau būtų suvienytos. „Dažnai EŽTT tik priteisia piniginius ir nepiniginius nuostolius ir konstatuoja Konvencijos pažeidimą. Tačiau kai kuriais atvejais EŽTT nurodo Konvenciją pažeidusiai valstybei imtis vienų ar kitų priemonių. Manau, kad šįkart gali būti skirtas tam tikras terminas, per kurį dukra turės būti grąžinta motinai“, – sakė H. Mickevičius.
TIK FAKTAI:
Į EŽTT kreipėsi ir dėl dukterėčios globos kovojanti N. Venckienė. Ji taip pat skundėsi dėl teisių į privatų šeimos gyvenimą bei teisingą teismą pažeidimo. N. Venckienė prašė EŽT teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdyti mergaitės perdavimą motinai. Teismas tai padaryti atsisakė.
N. Venckienė EŽT teismui skundžiasi dėl Panevėžio apygardos teismo 2010 metų lapkričio 3 dienos nutarties, kuria buvo atmesti visi Venckų šeimos skundai, tarp jų ir skundas dėl įtarimų pareiškimo L. Stankūnaitei.
Dar vieną skundą EŽT teismui N. Venckienė nusiuntė dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties skirti jai pastabą.
Laimutė Kedienė į EŽTT kreipėsi dėl, jos manymu, pažeistos sūnaus nekaltumo prezumpcijos – mat spaudos konferencijoje prokuroras Raimondas Petrauskas pareiškė, kad ant šalia D. Kedžio lavono rasto pistoleto buvo jo pirštų atspaudai, o vėliau paaiškėjo, jog to nustatyti neįmanoma ir prokuroras tiesiog suklydo.
G. POTELIŪNAITĖ
