„Seime pradėjus svarstyti naujosios Vyriausybės programą, viešojoje erdvėje pasirodė daug skirtingų vertinimų įvairiais aspektais, tačiau beveik niekas nekalba apie jaunimą“, – teigia Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos (LiJOT) prezidentė Loreta Senkutė.
„Tarsi visi pagal nutylėjimą ir sutaria, kad jaunimo klausimai reikalauja ypatingo dėmesio, ypatingai Lietuvoje tai išryškėjo kartu su jaunų žmonių užimtumo problematikos atsiradimu, tačiau kitų nei nedarbas aiškesnių, platesnių pasiūlymų ar idėjų kol kas labai trūksta“, – komentuodama Vyriausybės programos projektą sakė L.Senkutė.
Anot jos, tikrai sveikintina programoje – jaunimo nedarbo problemos pripažinimas ir pasiryžimas ją spręsti. „Jaunimo nedarbas – ne nauja, tačiau tikrai rimto požiūrio reikalaujanti problema. Aišku, reikia nepamesti minties, kad jaunimo užimtumą galima didinti ne tik jaunimą įtraukiant į darbo rinką, tačiau ir į jaunimo organizacijų, jaunimo centrų veiklą.
Kita vertus, nereikėtų manyti, kad išsprendus jaunimo nedarbo problemas darbas su jaunimo politika galės būti baigtas. Ypatingą dėmesį reikėtų skirti jaunimo nevyriausybinių organizacijų skatinimui ir jų bendradarbiavimo su valstybinėmis institucijomis (savivaldybėmis, ministerijomis) stiprinimui, akcentuojant šioje vietoje labai svarbų pariteto principą ir bendrą sprendimų priėmimą“, – vardina L.Senkutė.
Pasak LiJOT prezidentės, čia pat reikėtų nepamiršti ir neformalaus ugdymo. „Nėra kalbama apie neformaliojo ugdymo pripažinimą, specialias programas, skatinančias jaunų žmonių dalyvavimą nevyriausybinio sektoriaus veiklose, kas leistų jaunimo organizacijoms sustiprėti iš esmės. Kaip daugiausiai vilties teikęs praeitos Vyriausybės laikotarpiu buvo pradėtas neformaliojo ugdymo krepšelio projektas, kuris, jį tęsiant ir tobulinant, galėtų tapti rimtu pastiprinimu lokalioms jaunimo nevyriausybinėms organizacijoms ir apskritai didintų jaunimo užimtumą“, – teigia L.Senkutė.
LiJOT prezidentės teigimu, programoje beveik nėra skiriama dėmesio ir savanorystei. Užsimenama tik apie savanorišką karo tarnybą, tačiau savanorystė nepasiriboja tik karine tarnyba. Taip pat baigiasi ir pilietiškumo skatinimo programos, kurias reikėtų atgaivinti. Ypač atsižvelgiant į tai, kad 2013 metai Europos Sąjungoje yra Europos piliečių metai, pasigendama bent užuominos į jaunų žmonių vertybinį ugdymą per pilietiškumą.
„Dar vienas didelis trūkumas – visiškai programoje nėra kalbama apie Lietuvos pirmininkavimą ES tarybai. Tai unikali galimybė parodyti, kad ne tik nacionalinė koordinuojanti jaunimo organizacija yra stipri jaunimo politikos formuotoja Europos mastu, bet ir jaunimo politikoje dirbantys partneriai bei jau įvykdyti projektai yra geroji praktika visai Europai, iš kurios galima mokytis kitoms šalims“, – tikina L. Senkutė. „Bendrai skaitant naujosios Vyriausybės siūlomas programines nuostatas jaunimo politikos klausimais susidaro įspūdis, kad ją rengę specialistai jaunimo politiką vis dar laiko antrarūše, kur užtenka tik „gesinti gaisrus“, tačiau nuoseklesnis ir tęstinis požiūris niekam nereikalingas. Nors dar labai trūksta konkretesnių idėjų ir apskritai platesnio požiūrio, tikiu, kad ši Vyriausybė visgi nepamirš jaunimo politikos ir neleis pasikartoti dar vienai neigiamai istorijai, nuvilnijusiai per visą Europą “, – apibendrino LiJOT prezidentė L.Senkutė.
