Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nusprendė kreiptis į Europos Bendrijų Teisingumo Teismą su prašymu priimti prejudicinį sprendimą ir išaiškinti Europos Sąjungos teisės normas Lietuvoje dabar gyvenančios Vokietijos pilietės Luisos Rinau perdavimo į savo kilmės šalį byloje.
Civilinės bylos nagrinėjimas iki Europos Bendrijų Teisingumo Teismo prejudicinio sprendimo gavimo sustabdytas. Tai reiškia, kad mažametė L.Rinau kol kas lieka Lietuvoje.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija antradienį rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje nagrinėjo civilinę bylą pagal vaiko motinos, klaipėdietės Ingos Rinau kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 metų rugsėjo 14 dienos nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos I.Rinau prašymą dėl Vokietijos Oranienburgo teismo sprendimo dalies nepripažinimo.
Oranienburgo teismas 2007 metų birželio 20 dienos sprendimu nutraukė I.Rinau ir Vokietijos piliečio Michaelio Rinau santuoką. Po skyrybų tėvui priskirta dukters globa.
Lietuvoje buvusi motina buvo įpareigota parvežti ir palikti vaiką tėvo globai.
Brandenburgo Žemės Aukščiausiasis Teismas šiemet vasario 17 dienos nutartimi atmetė I.Rinau skundą ir paliko galioti Oranienburgo teismo sprendimą dėl vaiko globos teisių ir vaiko grąžinimo.
Kasaciniu skundu Lietuvos Aukščiausiajam Teismui I.Rinau prašė panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. rugsėjo 14 d. nutartį ir priimti naują sprendimą - prašymą nepripažinti Vokietijos Oranienburgo teismo 2007 m. birželio 20 d. sprendimo dalies dėl vaiko tėvui vaiko globos paskyrimo ir vaiko motinos įpareigojimo vaiką parvežti ir palikti vaiko tėvo globai priimti.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pranešė, kad Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijai, nagrinėjant bylą, iškilo 2003 m. lapkričio 27 d. Tarybos reglamento dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo, panaikinančio Reglamentą aiškinimo klausimai.
Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2007 m. kovo 15 d. priėmė sprendimą grąžinti L.Rinau į Vokietiją, teisėjų kolegijai kyla klausimas, ar Vokietijos teismas įgijo jurisdikciją nagrinėti šį klausimą pagal Reglamento Nr.2201/2003 11 straipsnį ir išduoti pažymėjimą pagal Reglamento Nr.2201/2003 42 straipsnį, ar tokiu atveju sprendimo dėl vaiko grąžinimo priėmimas ir pažymėjimo išdavimas Vokietijos teisme atitinka Reglamento Nr.2201/2003 tikslus ir procedūras.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra galutinė instancija nagrinėjant šią bylą ir jo priimta nutartis būtų galutinė ir neskundžiama.
Pagal Europos Bendrijos steigimo sutarties 234 straipsnio 3 dalį nacionaliniame teisme, kurio sprendimas pagal nacionalinę teisę negali būti toliau skundžiamas, iškilus Europos Bendrijos institucijų priimtų teisės aktų aiškinimo klausimui, privalo kreiptis į Europos Bendrijų Teisingumo Teismą prejudicinio sprendimo.
Teisėjų kolegija pabrėžia, kad Europos Bendrijų Teisingumo Teismas nėra išaiškinęs Reglamento Nr.2201/2003 nuostatų, dėl kurių keliami klausimai, o bylos išnagrinėjimas tiesiogiai priklauso nuo Europos Bendrijų Teisingumo Teismo prejudiciniame sprendime pateikiamų Europos Sąjungos teisės nuostatų išaiškinimo.
Su vyru vokiečiu išsiskyrusi mergaitės motina 36 metų I.Rinau daugiau nei metus kovoja dėl teisės auginti dukrą Lietuvoje.
Vokietijos teismas yra nusprendęs, kad mergaitė turi būti atiduota šioje šalyje gyvenančiam tėvui 38 metų Michaeliui Rinau, nors jis dukters neaugino, o ši kalba tik lietuviškai.
Šeimos problemoms iškilus į viešumą, Lietuvoje kilo skandalas - politikai, teisininkai ėmė aiškintis, ar vaiko interesams valdininkai atstovavo deramai. Seimo Žmogaus teisių komitetas (ŽTK) nusprendė, jog Lietuvos vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos išvada, kad Luisa gali būti grąžinta į savo kilmės šalį Vokietiją, pas jos tėvą, buvo netinkamai suformuluota ir padarė žalą vaiko interesams.
Mažosios Luisos Rinau gynėjai Vokietijos ambasados atstovams yra įteikę peticijos ,,Už Luisą" parašų paketą, skirtą Vokietijos nepaprastajam ir įgaliotajam ambasadoriui Lietuvoje Volkeriui Heinsbergui.
Visuomenė jautriai reagavo į motinos norą auginti savo dukrą - internetinėje erdvėje platinamą peticiją ,,Netylėk" pasirašė tūkstančiai vyrų ir moterų.
