Seimas ketvirtadienį priėmė rezoliuciją, kuria įpareigojo Vyriausybę siekti nuolatinės NATO oro policijos misijos Baltijos šalių oro erdvėje. Lietuvos nuolatinės atstovybės prie NATO ambasadorius Linas Linkevičius teigia, kad šis Seimo sprendimas sustiprins mūsų šalies diplomatų pozicijas derybose su NATO vadovybe.
„Nuo pat šios NATO misijos pradžios siekiame, kad ji taptų nuolatine. Seimo rezoliucija sustiprins mūsų pozicijas derybose“, – „Omni.lt“ sakė L. Linkevičius.
Pasak ambasadoriaus, pagrindinė priežastis, kodėl Baltijos šalių oro erdvės patruliavimas iki šiol nėra pripažintas nuolatine NATO misija – tai nusistovėjusios praktikos nebuvimas. Iki paskutinio NATO plėtros etapo 2004 metais tam tiesiog nebuvo poreikio, nes visos NATO narės turėjo pakankamai pajėgumų atlikti savo teritorijos oro erdvės patruliavimą.
„Šiuo metu naikintuvų neturi, matyt, tik keturios NATO valstybės – trys Baltijos šalys ir Slovėnija“, – teigė L. Linkevičius. Pasak jo, Slovėnijos oro erdvėje taip pat vykdoma NATO oro policijos misija – čia pakaitomis patruliuoja Italijos ir Vengrijos naikintuvai.
Kita priežastis, dėl ko užtruko derybos dėl nuolatinės NATO misijos Baltijos šalyse, L. Linkevičiaus teigimu, yra lėšų klausimas. Baltijos šalių oro erdvėje patruliuojančios valstybės tą daro už savo pinigus. Nors, pasak L. Linkevičiaus, NATO narės ir yra nusiteikusios gana geranoriškai, reikia laiko, kad nusistovėtų ši nauja praktika.
„NATO narės iki šiol sugebėdavo susitarti dėl patruliavimo Baltijos šalių oro erdvėje grafiko, jis jau yra sudarytas ir 2006 metams. Taigi iš esmės ši laikina misija jau tapo nuolatine“, – tvirtino L. Linkevičius.
Lietuvos ambasadorius prie NATO pažymėjo, kad Vyriausioji NATO vadavietė Europoje linkusi pritarti tam, kad misija oficialiai būtų pripažinta nuolatine. Vadavietės vertinimu, NATO valstybės turi pakankamai naikintuvų, kurie nėra nuolat naudojami, kad galėtų skirti šiai misijai būtinus pajėgumus. Kaip „Omni.lt“ teigė L. Linkevičius, tokios Vyriausiosios NATO vadavietės Europoje išvados nuteikia optimistiškai ir leidžia tikėtis Lietuvai sėkmingos derybų baigties.
Primename, kad Lietuvos Respublikos Seimas, įvertinęs Rusijos naikintuvo „Su-27“ avarijos pamokas, įpareigojo Vyriausybę siekti nuolatinės NATO oro policijos misijos Baltijos šalių oro erdvėje.
Tai numatyta rezoliucijoje, kurią ketvirtadienį 63 parlamentarams balsavus „už“, 8 – „prieš“ ir 16 susilaikius priėmė Seimas.
„Seimas, (...) siekdamas, kad ateityje būtų išvengta panašių incidentų, siūlo Vyriausybei siekti, kad NATO oro policijos misija virš Baltijos valstybių būtų stiprinama ir taptų nuolatine“, – rašoma rezoliucijoje.
Rezoliucija, kurią parengė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK), konstatuoja, kad „Rusijos vykdomi Lietuvos oro erdvės pažeidimai yra pasikartojančio pobūdžio“.
Dokumente pažymima, kad Rusija neužtikrina savo karinių ginkluotų orlaivių skrydžių saugumo, o tokie skrydžiai arti Lietuvos ir kitų ES ir NATO sąjungininkių oro erdvės kelia grėsmę.
Įgyvendinant Šiaurės Atlanto Tarybos sprendimą dėl oro policijos misijos Lietuvos, Latvijos ir Estijos padangėje, Lietuvos karinių oro pajėgų (KOP) bazėje Zokniuose nuo 2004 metų pavasario dislokuojamos įvairių NATO šalių įgulos su naikintuvais. Trijų mėnesių misijas atliko Belgijos, Danijos, Didžiosios Britanijos, Norvegijos, Nyderlandų, Vokietijos aviatoriai.
Šiuo metu oro erdvę virš Baltijos valstybių su penkiais „F-16 Fighting Falcon“ naikintuvais saugo JAV kariai.
Amerikiečiai kitų metų sausį misiją perduos Lenkijos kontingentui, kuris atskris su naikintuvais „MiG-29“. Nuo 2006 metų balandžio 1-osios atvyks Turkijos kontingentas. Tai bus pirmoji ne trijų, o keturių mėnesių trukmės misija. Planuojama, kad Turkijos karius turėtų keisti Ispanijos, vėliau Belgijos kontingentai.
Nors oro policijos misijos grafikas suplanuotas metams į priekį, vis dėlto ši misija laikoma laikinu Baltijos šalių oro erdvės saugumo užtikrinimo sprendimu.
BNS, OMNI naujienos
