Iš oficialaus vizito Lenkijoje sugrįžęs Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius teigia, jog galima sakyti, kad šio vizito metu buvo nuspaustas Lietuvos ir Lenkijos dvišalių santykių „perkrovimo“ mygtukas.
„Galime sakyti, kad šis „mygtukas“ jau tikrai paspaustas. Bendraudamas su kolega Radoslavu Sikorskiu pajutau, kad Lietuvai jau siunčiami signalai, kad įtampa dvišaliuose santykiuose turi pasibaigti, nes nuo jos visi pavargo. Vizitas buvo konstruktyvus ir atviras. Manau, kad padėjome gerus pamatus Lietuvos premjero Algirdo Butkevičiaus vizitui į Varšuvą, kuris įvyks vasario 12 dieną “, – „Laisvajai bangai“ teigė Užsienio reikalų ministras.
L.Linkevičius kalbėdamas apie išsikeltus vizito į Lenkiją tikslus teigė, jog svarbiausia buvo su Lenkijos atstovais aptarti strateginius bendradarbiavimo klausimus, kurie mūsų šalis vienija.
„Tai ir Lietuvos pirmininkavimas ES Tarybai kitą šių metų pusmetį, kuriam Lenkija pasiūlė visokeriopą savo paramą. Abiem šalims bus labai svarbus ir Rytų partnerystės susitikimas lapkritį Vilniuje“, – pabrėžė Lietuvos diplomatijos vadovas. Pasak jo, būtent šiam klausimui ir buvo skiriamas didžiausias dėmesys bei priimti bendri taktiniai ir strateginiai sprendimai.
Abiejų šalių nuomonės sutapo visais Rytų partnerystės klausimais. „Bendros nuomonės laikomės ir dėl Ukrainos ir Baltarusijos. Ukrainiečiams turime siųsti aiškią žinią, kad jie turi pasirinkti ir aiškiai pasakyti, kokio santykių siekia su ES Asociacijos sutartimi. Juos iš kitos pusės spaudžia ir Rusija dėl dalyvavimo Muitų sąjungoje, tad jie turi aiškiai apibrėžti savo pasirinkimą. Be to ES politikai „pro padidinamąjį stiklą“ stebi teisinius ir politinius procesus. Ukrainoje kalinami opozicijos atstovai, o tai gali labai paveikti Asociacjos sutarties pasirašymą“, – sakė URM vadovas.
L.Linkevičius, paklaustas ar buvo svarstoma, kokius atstovus į Rytų partnerystės susitikimą kviesti iš Baltarusijos, ministras teigė, kad ne visi numatyti veiksmai šios šalies atžvilgiu gali būti viešinami. „Lenkijos ir Lietuvos pozicija, kad reikia įtraukti į dialogą Baltarusijos valdžios, o ne tik opozicijos ar nevyriausybinių organizacijų atstovus taip pat sutampa.
Santykiuose su Baltarusija neretai laikomasi dviejų pozicijų – viena pusė mano, kad reikia laukti, kol kažkas pasikeis, tačiau tai ne visada pavyksta. Kita pusė, kurią palaikyčiau aš, yra ta, kad reikia imtis aktyvesnių veiksmų, kuriais stengiamasi kažką pakeisti.
Baltarusija yra mūsų kaimynas, nuo Vilniaus nutolęs 30 kilometrų, tai mums laukti pasikeitimų yra per didžiulė prabanga“, – sakė L.Linkevičius.
Paklaustas, kodėl ministras atsiprašė dėl 2010 – aisiais Seimo nepatvirtinto įstatymo, kurie būtų leista asmenvardžius rašyti originalo kalbos rašmenimis, diplomatijos vaodovas teigė, kad tą reikėtų laiktyi mandagumo gestu. „Aš atsiprašiau dėl to atvejo, nes tuo metu, kai buvo priimtas šis nutarimas Lietuvoje vyko Lenkijos prezidento Lecho Kaczynskio vizitas, kuris po kelių dienų žuvo lėktuvo avarijoje. Tą nutarimą aš pavadinčiau nesusipratimuų ir puikiai žinau, kad dar iki šiol kaimyninėje valstybėje vyksta diskusijos. Šis Seimos sprendimas laikomas rimtu įžeidimu“, – laidoje „Ryto tema“ sakė L.Linkevičius.
Užsienio reikalų ministras teigė, kad bus bandoma atkurti ir prieš šešerius metus veikusią tarpvyriausybinę Lietuvos ir Lenkijos grupę.
