„Laisvosios bangos“ laidoje „Ryto tema“ rugpjūčio 26 d. užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius ir Seimo užsienio reikalų komiteto narys Petras Auštrevičius aptarė skandalą dėl Lietuvos diplomatų Artūro Žurausko ir Renato Juškos privataus pokalbio paviešinimo.
Ministras L.Linkevičius teigė, kad nepasikeitė jo nuomonė, jog diplomatų pokalbių paviešinimas yra provokacija. Jo požiūriu, akivaizdu, kad pokalbiai neteisėtai įrašyti ir paviešinti, nors ministras nekonkretizavo, kas tai padarė. „Tai yra provokacija. Žinoma, taip reikia ir vertinti“, – sakė L. Linkevičius.
Pasak užsienio reikalų ministro, siūlymas atšaukti ambasadorius buvo ilgai brandintas, vertinant įvairią informaciją. „Tai, kad yra neteisėtai įrašyti pokalbiai, nereiškia, kad jie nepadarė efekto viešojoje erdvėje, – aiškino L.Linkevičius. – Mes turime mažai abejonių dėl autentiškumo, dėl kitų dalykų. Ir todėl sukilę tokios reakcijos įnešė savo pataisas. Įvertinus visą situaciją tenka priimti kai kuriuos sprendimus. Mano manymu, ambasadoriai, nelabai gali eiti savo pareigų toliau“.
Ministras sakė, kad yra mažai abejonių, jog tokie pokalbiai buvo. Bet jis pabrėžė, kad „tai nėra kalba apie teisinius bylinėjimus“. Pasak jo, diplomatams nekeliami įtarimai ar kaltinimai, kad jie pažeidė įstatymus. „Kalbama apie situacijos, kuri susiklostė, visumą. Tai nėra teisinės kategorijos. Tai yra moralinės, gal politinės kategorijos“, – sakė ministras.
P.Auštrevičius teigė, jog jam susidarė įspūdis, jog tie, kurie siekė „mus įtraukti į visiškai nevaisingą ir tik nepasitikėjimą didinančią istoriją šalyje, tai pasiekė“. Pasak jo, visą rugpjūčio mėn. tik ir kalbama apie šį skandalą. „Institucijos viduje, kiek man žinoma, tarpusavio pasitikėjimo šitas dalykas nepridėjo. Diplomatai yra suirzę, sutrikę. Aš jau nekalbu apie tuos asmenis, kurie čia apskritai nagrinėjami viešumoje ir visaip kitaip. Bet viskas gi prasidėjo nuo neteisėto įrašymo. Apie kokį autentiškumą ministras kalba? Po šiai dienai mes, kaip Užsienio reikalų komiteto nariai, nematėme jokių pažymų, kurios patvirtintų autentiškumą. Taip, mes girdėjome pavienius žodžius iš Valstybės saugumo departamento vadovo ir iš užsienio reikalų ministro, tačiau kažkodėl nei penktadienį, nei šiandien mes neturime tokių pažymų – ir paties tyrimo, autentiško teksto tyrimo, o tai man sukelia minčių, kad vyksta žaidimas. Deja, matyt, šitas žaidimas tikrai nepradėtas Lietuvoje, bet mes tapome jo dalyviais“, – kalbėjo Seimo narys.
„Būkime atviri. Užsienio reikalų ministras pripažįsta, ką pripažino ir Valstybės saugumo departamento vadovas, kad nei šaltinių, nei tų pokalbio originalų mes neturime. Kitaip tariant, kalbėti apie tai, kad mes visiškai ištyrėme ir galime pasakyti, kas kur ir kaip – tikrai negalime“, – sakė P.Auštrevičius. Anot jo, tvirtinti, kad pokalbiai nesukarpyti, nesudėlioti, neištraukti iš konteksto, tikrai yra nekorektiška. „Aš nesiimčiau vertinti tų pokalbių. Aš ministro vietoje ginčiau tai, kas jam pridera ginti – tai yra diplomatiją, diplomatai. Ir ne iš žemės ūkio ministro mes laukiame tokios gynybos, o iš užsienio reikalų ministro“, – pasakė Seimo užsienio reikalų komiteto narys.
L.Linkevičius replikavo: „Viena mintis man tikrai gana artima, – ką pasakė Petras Auštrevičius, – kad visą mėnesį kalbama. Tai va – jūs ir kalbate: tie kolegos, kurie laidose...Mes nekalbame visą tą mėnesį...“ Ministro nuomone, nereikia priekaištauti, kad kažkas žaidžia žaidimą. Jis pakartojo, kad nekalbama apie teisinius dalykus, arba bylas. „Tai yra visuma informacijos, kuri pasirodė viešojoje erdvėje ir kurią ignoruoti, matyt, nelabai pavyktų. Tiesą sakant, ir jūs, žurnalistai, nelabai leistumėte to ignoruoti. Todėl paaiškinti motyvus reikia. Piktintis galima, bet pirmiausiai reikėtų pykti ant savęs pačių – kad sudaro pagrindą tokioms provokacijoms. Jei būtų atsakingesnis kalbėjimas, o ne toks kalbėjimas apie bet ką, bet kur ir bet kaip ir bet kuriuo būdu, tai tada būtų mažiau tokių prielaidų. Pikti ant kažko kito, dabar yra labai sudėtinga“, – dėstė L.Linkevičius. Jis pabrėžė, kad diplomatinė tarnyba turėtų dirbti stabiliai – ypač šiuo laikotarpiu. Patikinęs, kad gerbia visas nuomone, ministras išdėstė savo požiūrio esmę: „Jei valstybės vadovai nepasitiki ambasadoriais, nelabai įsivaizduoju, apie ką mes čia šnekame? Ir ką mes čia norime kam įrodyti?“ L.Linkevičius teigė, kad būtent tokiuose žaidimuose jis neketina dalyvauti.
L.Linkevičius priminė, kad jis pateikęs Užsienio reikalų komitetui savo išvadas žodžiu ir raštu, todėl negalįs kuo nors padėti tiems, kurie teigia, kad informacija nepilna. „Tai yra mano išvados, tai nėra mūsų padalinių informacija. Tai yra ta informacija, už kurią aš atsakau, kurią aš pateikiu. Žinoma, kad tai gali patikti, arba nepatikti. Bet mano tikslas nebuvo, kad kam nors patikti“, – aiškino ministras.
P.Auštrevičius komentavo siūlymą atšaukti ambasadorius iš pareigų, tačiau palikti juos diplomatinėje tarnyboje, kadangi viešojoje erdvėje susidarė pernelyg daug neigiamos informacijos susijusios su šiuo įvykiu: „Tokiu būdu mes tikrai tampame ilgalaikiu taikiniu. Ir tas, kas nori mums sukurti bet kokią beprecedentinę provokaciją, visada pataikys į mus“. Seimo narys pabrėžė, kad privatūs pokalbiai buvo išvogti. „Vietoje to, kad nukreiptume visas jėgas į saugaus ryšio užtikrinimą, į instrukcijų sugriežtinimą – ką ir kaip kalbėti, mes plakame savus“, – sakė P.Auštrevičius. Jo nuomone, politinis nepasitikėjimas gali atsirasti, bet jeigu šių pokalbių pagrindu atsiranda toks nepasitikėjimas – „mes kažko nesuprantame“. Seimo narys priminė, kad prieš Lietuvos pirmininkavimą ES Tarybai tam tikrose pažymose iš anksto buvo nurodyta, kad galimos provokacijos: „Ir mes nepasimokėme.
Pasirodo, kad teorinės išvados – viena, o kada atsiranda praktinė situacija, mes savotiškai pasimetę, ir, visų pirma ietis nukreipiame į savus. O tai iš esmės neteisinga“.
L.Linkevičius patvirtino, kad būta reakcijos iš šalių, kurios minėtos diplomatų pokalbiuose: „Ji nebuvo labai teigiama“. Ministras vardijo šio skandalo pamokas: viena, reikia atsakingai kalbėti, kada naudojamasi atviromis ryšio priemonėmis, kita pamoka – darbiniai pokalbiai, t.y. ne tokie, kurie buvo paviešinti, kada kalbėta, anot ministro, „bet kur ir bet kaip“, o būtent darbinė komunikacija – turi vykti saugiais ryšio kanalais.
„Čia irgi turime rezervų“, – sakė L.Linkevičius ir teigė, kad tai susiję „su lėšomis ir investicijomis“. Pasak ministro, ministerija ėmė šį bei tą daryti šioje srityje, tačiau „kadangi ta liga įsisenėjusi nuo senesnių laikų, tai sunku čia iš karto radikalų posūkį pasiekti“. Ministro žiniomis, ir Seimo Užsienio reikalų, ir Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetai nori šitą klausimą nagrinėti giliau. „Antroji pamoka – tai mūsų riboto viešumo ryšių kanalų tobulinimas“, – reziumavo L.Linkevičius.
Užsienio reikalų ministras nepaneigė, kad ambasadorių darbe būta ir kitų trūkumų. „Yra visuma, pagal kurią mes darome sprendimus“, – pasakė jis. P.Auštrevičius pripažino, kad diplomatinio ryšio linijų saugumas yra problema. „Mes per mažai analizuojame situaciją, kuri susidarė aplinkinėse valstybėse. Pastaruoju laikotarpiu vienoje iš kaimyninių valstybių atsirado labai galinga radiolokacinė stotis. Jinai gi neskirta orų prognozei gerinti. Ji skirta tam tikriems tikslams“, – aiškino Seimo narys. Pasak jo, tai ne NATO valstybė. „Kiek tokių pokalbių buvo įrašyta?
Mes išgirdome tik apie du. Jų gali būti dešimtys, šimtai, gal net ir tūkstančiai?“ Seimo nario nuomone, trečiųjų valstybių įsitraukimas yra „mūsų pačių reikalas“. „Taip reaguodami į šį skandalą mes tiesiog paskatiname kreiptis į mus, klausti, ar tai autentiška ir panašiai. Jeigu mes būtume paneigę, to nebūtų atsitikę. Rimtos valstybės būtent taip ir daro. Saugus ryšys yra problema, tačiau pagrindinė problema yra mūsų reakcijos pobūdis“, – dėstė P.Auštrevičius. Nauja radiolokacinė stotis, jo žiniomis, pastatyta Kaliningrade. Seimo narys neatmetė galimybės, kad pokalbių įrašas ir paviešinimas gali būti Rusijos specialiųjų tarnybų darbas, tačiau patikslino, kad jis „nenori nurodyti jokios valstybės“.
