VISA TIESA ZINO TIK GRAUZINIENE, NES JI MATE REGEJIMA KAIP SAVANORIAI SUSIRINKO IR KA NUTARE SAKYTI KOMISIJAI.( REGEJIMAS BUVO SIUNCIAMAS IS MASKVOS).

Banditas įsivaizduoja kitus asilais esant...

Graužinienė suderino poziciją su Maskva. Ir ta pozicija nesutampa su savanorių liudijimu.

Visi banditai, tik vienas ne . Jam reikia suteikti didvyrio varda. Banditai ir tie kurie aiskinasi kaip viesbutelis man atiteko. Ar kas tam Lozoraiciui atsitiko.

Taip stribo vaike. Banditai gaudomi nuo 1944 metu. Ir nenuostabu, kad valdzioje esantys kgbistu palikuonys tesia savo prasminga veikla.

Žudikai iki šiol laisvėje, ir dar kalba apie pilietinį karą. Banditus pirmiausia reikia nuginkluoti, o paskui išsamiai išnagrinėti jų kenkėjišką veiklą, kaltus nubausti.

L. Simutis buvo 1993 m. rugsėjį sudarytos Seimo komisijos derėtis su į mišką išėjusiais savanoriais narys, nors tuo metu neturėjo tautos išrinktojo mandato. Liudytojas pasakojo, kad į komisiją buvo įtrauktas, nes pirmasis prakalbo apie šią problemą.

Anot signataro, dar prieš išeidamas į jį kreipėsi savanoris Jonas Maskvytis, prašydamas duoti patarimą, kaip elgtis. L. Simučio teigimu, bijodamas, kad su juo gali susidoroti kriminaliniai nusikaltėliai, J. Maskvytis jau buvo suplanavęs pasitraukimą į mišką. „Kategoriškai puoliau drausti, kad taip negalima daryti. Sakiau, padėsiu per politikus pabėgti į užsienį, pasislėpti. Bet jis pasakė, kad „mano tėvynė čia, geriau jau mirsiu Lietuvoje“, – liudytojams pasakojo iš anksto bandęs užbėgti protesto akcijai už akių.

L. Simutis pasakojo ne itin gerai pažinojęs J. Abromavičių, tačiau neslėpė porą kartų su juo rimtai susikirtęs. Jis į komisijos posėdį atvežė raštą, esą įrodantį provokuojamą J. Abromavičiaus veiklą.

Signataras prisiminė, kad tą vakarą, kai su savanoriais jau buvo sutarta, kad jie rytą paliks mišką, buvo išplatintas J. Abromavičiaus faksas apie neva rengiamą maištininkų stovyklos šturmą. „3 val. nakties į mano namų duris pasibeldė savanoris iš Panevėžio, klausdamas, kada prasidės šturmas, – pasakojo L. Simutis. – Aš nustebau: koks šturmas? Sakau, sutarta, kad viskas baigta, rytą visi išeina iš miško. Tuomet tas savanoris parodė J. Abromavičiaus atsiųstą faksą.“

Anot jo, nuo pat protesto akcijos pradžios savanoriai bijojo, kad krašto apsaugos ministras Audrius Butkevičius gali duoti įsakymą pulti maištininkų stovyklavietę. Tokiu atveju, L. Simučio tvirtinimu, ginti kolegų būtų ėmęsi visi 12 tūkst. Lietuvos savanoriškosios krašto apsaugos tarnybos karių. „Tai reiškė pilietinį karą, – tikino liudytojas. – Ar toks J. Abromavičiaus elgesys nebuvo kurstymas? Ne provokacija?“

Abromavičiaus - provokatoriaus - aukštinimas tikrai susijęs su protine negalia arba GRU užsakymais.

Juk tokie pat maištai, beveik tuo pačiu laiku, įvyko Latvijoje ir Estijoje. Irgi Landsbergioo darbas??? Galvoti reikia, o ne propagandą griaužti čepsint ir seilėjantis.

o man keista, kad tokie kaip jus vaidinate patriotus o is tiesu esate paprasciausi zmogzudysciu salininkai. Kitaip pylimo ant Abromaviciaus niekaip negalima suprasti. Esate nepakaltinami del sveikatos

Man ta Loretyno bais panaši į Fiat MULTIPLĄ.