Jaunimas į politiką turi eiti nuosekliai, neskubėdamas, „nešokinėdamas“ į aukščiausias valdžios grandis, o pamažu augdamas ir įgydamas politinės patirties.
Pasak politologo Lauro Bielinio, mūsų šalyje apleistas mechanizmas, kaip jauniems žmonėms ne spontaniškai, bet nuosekliai pasiekti aukščiausią politinį lygmenį.
„Iš tikrųjų pati politinė sistema turėtų suformuoti tam tikrą mechanizmą, kuris leistų jaunimui įsiterpti. Ir tas mechanizmas, mano galva, šiek tiek yra apleistas, nes iki šios dienos daugelis tų politinių procesų ir žmonių, ateinančių į politiką, išties yra spontaniškai atėję. (...) Politinė kultūra ir politinė sistema mūsų šalyje išties nekvestionuoja to klausimo, kaipgi padaryti tą politikos perėjimą iš vienos kartos į kitą, kaip organizuoti naujų žmonių atėjimą ir tokių žmonių, kurie būtų geriausi, profesionaliausi, parengti tam. To nepadarys joks universitetas, tą turi daryti politinės partijos“, – teigė politologas Lauras Bielinis Seime penktadienį vykusioje konferencijoje „Lietuvos ateitis: tarp vizijos ir realybės“.
Tema „Ar Lietuvos politinė sistema pasirengusi priimti jaunimą?“ kalbėjęs L. Bielinis teigia, kad vien teorinių žinių nepakanka einant į politiką.
„Kartais yra tokie politiniai rebusai, kuriems pakanka teorinių žinių, bet natūralu, kad politikas auga ne tiktai kažkur auditorijoje, kaip ananasas šiltnamyje. Iš tiesų tam reikalinga ir nuosekli praktinė veikla – ne iškart nuo Seimo pirmininko ar vicepirmininko, o kažkur savivaldoj, nuo padėjėjų, kaip ir geriausias generolas yra tas, kuris pradeda nuo eilinio“, – kalbėjo politologas.
Jo teigimu, būti pilietiškam – tai dalyvauti politikoje, bet ne eiti į politiką kaip į profesiją, ir to šiandien labai trūksta. „Kai jaunimas napoleoniškai nori užimti valdžią, jis taip pat napoleoniškai gali ir pralaimėti“, – teigia politologas. Kita vertus, Lietuvos jaunimo migraciją per pasaulį jis vadina dinamizmo požymiu, o ne pragaišties, rodikliu, kad esame labai gyvi.
Pasaulio lietuvių jaunimo sąjungos surengtoje konferencijoje pristatyti pranešimai aktualiomis valstybės raidos, tapatybės bei ateities kūrimo temomis, siūlyti galimi būdai valstybės problemoms spręsti.
Konferencijoje dalyvavo jaunimo atstovai iš Jungtinės Karalystės, Danijos, Švedijos, Prancūzijos, Latvijos, Estijos, Ukrainos, Baltarusijos, Lenkijos, Vokietijos, Kanados. Jie aktyviai diskutavo su Lietuvos akademinės bendruomenės atstovais, žinomais verslininkais, menininkais, politikais.
Ši konferencija – žingsnis į vasarą vyksiantį pirmąjį tokio masto pasaulio lietuvių jaunimo susitikimą, kuriame siekiama suburti 3000 jaunų lietuvių iš Lietuvos ir viso pasaulio – daugiau kaip 30 šalių. jame bus siekiama kartu aptarti strateginius mūsų valstybės ir tautos reikalus, ieškoti konstruktyvių sprendimų bei jų įgyvendinimo būdų spartinant pažangios ir modernios valstybės kūrimą.
