Pasak Lietuvos žaliųjų partijos pirmininko, Seimo nario Lino Balsio, tai, ką paliekam po savęs, turėtų rūpėti kiekvienam, nes atsakingas vartojimas teikia ne tik aplinkosauginę, bet ir ekonominę naudą.
„Ne kiekvienas, pirkdamas supakuotą produktą, pagalvoja, kad jis papildomai sumoka ne tik už pakuotę, bet ir jos išvežimą ją išmetus. Taigi, už tai, kas mums nereikalinga, sumokame kelis kartus. Atsakingas vartojimas prasideda nuo kiekvieno iš mūsų, kai apsipirkdami pagalvojame, ar tikrai perkamas daiktas reikalingas, ar galima jį įsigyti be papildomų, nereikalingų pakuočių. Atsakingas vartojimas, kuris padėtų mažinti atliekų kalnus sąvartynuose, yra ir tinkamas atsisveikinimas su daiktais. Reikėtų daugiau investuoti į gyventojų švietimą bei sąlygų rūšiavimui sudarymą. Austrijos – vienos iš pažangiausios atliekų tvarkyme valstybės pavyzdys rodo, kad investicijos į ilgalaikį švietimą atsiperka. Ten šiandien atliekas rūšiuoja ir miesto, ir kaimo gyventojai, o sąvartynai išlikę tik nuotraukose“, – sakė L. Balsys.
L. Balsio teigimu, šiandien svarbu ne tik kalbėti ir šviesti visuomenę apie atliekų prevenciją, rūšiavimą, bet taip pat turi būti priimti politiniai sprendimai, kurie atliekų tvarkymą padarytų efektyvesnį.
„Šiuo metu Lietuvoje vis dar laukiame Valstybinio atliekų tvarkymo plano projekto patvirtinimo. Jame numatyta statyti 10 mechaninio-biologinio atliekų apdorojimo įrenginių, padėsiančių atskirti biologiškai skaidžias (virtuvės) atliekas nuo antrinių žaliavų, kurios galės būti perdirbamos ar pakartotinai panaudojamos. Tai žymiai sumažintų į sąvartynus patenkančių atliekų srautus. Seimui metrukus turėtų būti teikiamos įstatymo pataisos dėl pakuočių ir pakuočių atliekų (vienkartinių stiklinių, plastikinės ir metalinės taros) užstato sistemos, kuri galėtų įsigalioti jau nuo 2015 metų. Pakuočių užstato sistema dar labiau motyvuotų visuomenę atsakingiau žvelgti į jų išmetimą, sumažėtų tarša miškuose, poilsiavietėse šalia upių ir ežerų. Pakuotės taptų tokia pat verte, kaip ir stiklo buteliai, kurių šiandien dėl užstato sistemos į sąvartynus patenka tik labai maža dalis“, – kalbėjo L. Balsys.
Pasak Lietuvos žaliųjų partijos pirmininko, dar viena ne tik Lietuvai, bet ir visam pasauliui aktuali problema – aplinkos tarša vienkartiniais plastikiniais pirkinių maišeliais.
„Kasmet daugybė plastikinių pirkinių maišelių užteršia gatvės, pamiškes, jie patenka į upes ir ežerus, jūrą taip kenkdami gyvūnams, paukščiams, kurie dažnai plastiko atplaišas praryja. Kai kurios valstybės ar pavieniai miestai plastikinius pirkinių maišelius jau yra uždraudę prekybos centruose arba juos papildomai apmokestinę. Europos Sąjunga neseniai iškėlė tikslą per 4 metus itin sumažinti vienkartinių plastikinių maišelių naudojimą. ES šalys šiuo klausimu turės imtis iniciatyvos ir pasirinkti sau tinkamiausias priemones mažinant plastikinių maišelių poreikį. Valstybėse ar tam tikruose miestuose, kuriuose jau dabar prekybos centruose draudžiami arba dar labiau apmokestinami vienkartiniai maišeliai, gyventojai įprato naudoti medžiaginius, ekologiškus, daugkartinio naudojimo maišelius. Tokiu keliu, mažinant plastiko atliekas, turėtume eiti ir mes“, – sakė L. Balsys.
Lietuva, lyginant su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis, vis dar išlieka viena iš prasčiausiai atliekas tvarkančių valstybių. Šiuo metu šalyje vienas gyventojas per metus išmeta 450 kilogramų atliekų, tačiau, skaičiuojama, kad išrūšiuotos atliekos sudaro tik 19 kilogramų vienam gyventojui. Didžiausia problema yra ta, kad 85 proc. atliekų, jas išrūšiavus, galėtų būti perdirbamos, tačiau dabar jos, patekusios į bendrą atliekų srautą, yra pašalinamos sąvartynuose. Dėl tokio prasto atliekų tvarkymo Lietuvai jau gresia milijoninės Europos Sąjungos baudos.
