Parlamento rinkimus Moldovoje stebėjusi EP narė Laima Andrikienė pareiškė: „Vakar, lapkričio 28 d. Moldovoje stebėjau tikrai demokratinius rinkimus. Lyginant su neseniai įvykusiais rinkimais kitose ES rytinėse kaimynėse, Moldova dabar tampa flagmanu, kur rinkimai buvo tikrai laisvi ir surengti labai profesionaliai. Negalutiniais duomenimis rinkimuose dalyvavo 59,1 proc. rinkimų teisę turinčių Moldovos piliečių, ir tai yra puikus rezultatas, lyginant su šių metų rugsėjo 5 d. įvykusiu referendumu (kad Moldovos prezidentas būtų renkamas ne parlamente, bet visų piliečių), kuriame dalyvavo tik 30,27 proc. rinkėjų.“
Europarlamentarė komentuodama rinkimų rezultatus sakė: „Jau dabar aišku, kad mandatų dalybose dalyvaus keturios partijos: Komunistų partija, Liberalų demokratų partija, Demokratų partija ir Liberalų partija. Nors rinkimuose dalyvavo 20 politinių partijų ir 19 nepriklausomų kandidatų, tačiau barjerą – atitinkamai 4 proc. (partijoms) ir 2 proc. (nepriklausomiems kandidatams) – pavyko įveikti tik šioms keturioms partijoms, kurios ir išsidalins 101 mandatą (tiek narių turi Moldovos parlamentas). Negalutiniais duomenimis 101 vietos parlamente mandatai turėtų pasiskirstyti taip: Komunistų partija 44 mandatai, Liberalų demokratų partija – 31, Demokratų partija - 15 ir Liberalų partija - 11 mandatų.“
L. Andrikienė pabrėžė, kad Moldovos Respublika išgyvena politinę ir konstitucinę krizę. Politinė krizė prasidėjo 2009 m. balandžio mėnesį, kuomet po eilinių parlamento rinkimų, kuriuos laimėjo Komunistų partija, prasidėjo masiniai neramumai, o naujai išrinktas parlamentas, kuriame nė viena politinė jėga neturėjo aiškios daugumos, po dviejų nesėkmingų bandymų išrinkti valstybės prezidentą, buvo paleistas ir liepos 29 d. įvyko nauji parlamento rinkimai. Tačiau ir naujai išrinktas parlamentas, kuriame ir vėl nė viena politinė partija ar partijų aljansas neturėjo pakankamos daugumos, nesugebėjo išrinkti valstybės prezidento, ir valstybės prezidento pareigas laikinai ėjo Michai Ghimpu (Liberalų partijos pirmininkas), o vyriausybės vadovu tapo Liberalų demokratų partijos lyderis Vlad Filat. Referendumui, kuriuo buvo bandoma pakeisti Konstituciją, kad valstybės prezidentą rinktų ne parlamentas, o visi valstybės piliečiai, pasibaigus nesėkme, buvo surengti nauji parlamento rinkimai, kurie ir vyko sekmadienį, lapkričio 28 d.
„Akivaizdu, kad ir vėl nė viena politinė partija ar jų aljansas naujame parlamente neturės aiškios daugumos, tai yra tokios, kad pajėgtų išrinkti valstybės prezidentą. Teoriškai yra tik viena galimybė, kad prezidentas būtų išrinktas visų politinių partijų bendru sutarimu, dėl kurio liberalusis europinės integracijos aljansas turėtų susitarti su Komunistų partija. Ar tai įmanoma, išgirsime artimiausiu metu. Todėl manau, kad politinė ir konstitucinė krizė Moldovoje gali dar užsitęsti“, – sakė EP narė Laima Andrikienė.
EP narės dr. L. Andrikienės biuro informacija
