Kaip Londono lietuviai Jus priėmė scenoje?
Puikiai. Priekinėse eilėse stovinčios merginos rėkė: „noriu nuo tavęs vaiko!“ (juokiasi). Smagiausia, kai po koncerto žmonės nepaleidžia nuo scenos. Taip atsitiko ir šį kartą. Bisas man yra puikiausias įvertinimas. Tariu ačiū iš visos širdies savo broliams.
Vakarėlio šūkis buvo „narkotikams ne, medžiams taip“. Ar pavyko įgyvendinti Apple Garden renginio koncepciją? Kaip manote, ar apskritai įmanomas šių dienų klubinis gyvenimas be kvaišalų?
Tai priklauso nuo požiūrio, kultūros, suvokimo, tikslų ir dar nuo daugelio dalykų. Renginyje asmeniškai aš nemačiau užsitempusių. Kažkas kažką gurkšnojo, bet ir tiek. O tai, ką padarė šio renginio organizatoriai – tai yra mažas laiptelis nešant žinią apie tai, jog laimingas gali būti ir blaivus. Norint linksmintis nereikia stumtis.
Koks įsimintiniausias šio koncerto momentas?
Norėjau šokti ant žmonių, lyg roko žvaigždė, bet kažkas mane tarytum sulaikė: „o jei jie pasitrauks ir aš išsitrėkšiu ant grindinio?“ – pagalvojau ir nešokau. Taip praradau įsimintiniausią akimirką. Vis per tą baimę. Nieko, kitą kartą šoksiu tikrai.
Jūs juokaujate?
Tikrai taip (juokiasi). Na, gerai – įsimintiniausia iš šio koncerto tai, kad prieš mane dainavęs mano bičiulis Soliaris nuo scenos pasakė: Tuoj į šią sceną užlips Adomaitis ir jums visiems bus py...! nuskambėjo necenzūrinis bet pozityvus leksikonas. Po koncerto aptarėme šį poelgį. Kol kas teisėsauga neprisistatė.
O ar Jūs keikiatės scenoje?
Tik vienoje dainoje, kurią esu įrašęs su Pushu. Tiesa, tame kūrinyje keiksmažodis daugiau emocinė išraiška nei necenzūrinis išsireiškimas. Nesureikšminu tokių dalykų. Tačiau jei žinau, kad renginyje yra nepilnamečių – įjungiu cenzūrą. Pavyzdys užkrečiamas, todėl nuolat apie tai galvoju ir jaučiu atsakomybę.
Kur smagiau koncertuoti Lietuvoje ar užsienyje?
Visur gerai, kur susirenka pozityvūs žmonės. Visur gerai, kai atsuki mikrofoną į publiką, ir ji dainuoja priedainio žodžius. Visur gerai, kur pavyksta užmegzti pokalbį tarp scenos ir klausytojų. Aš tikiu bendravimo galia, todėl visados ieškau tinkamos formos dialogui. Sakydamas tinkamos formos, turiu minty repertuarą, jo išdėstymą. Londono lietuviai užpumpavo erdvę. Buvo stipru.
Per paskutinę savo koncertinės programos dainą „Pasaulis Gražus“ atidavėte mikrofoną publikai. Ar nekilo tokia mintis – o kas, jei negražins?
Visiškai ne problema. Dažnai taip pasielgiu. Kam man plėšytis per paskutinį gabalą, kai žinau, kad jį už mane garsiau ir mieliau atlieka žmonės? Be to aš scenoje visada turiu du vienodai suderintus mikrofonus.
Ačiū jums už nuostabias akimirkas Londone ir už malonų pokalbį. Vieta Jūsų palinkėjimui:
Brangūs žmonės, nevartokite narkotikų, geriau paverskite muziką, dailę, fotografiją, sportą ar tiesiog meilę savo didžiausiu narkotiku. Taip pat tapkite priklausomi nuo jo ir vartokite kiekvieną dieną! Taika. Pagarba.
