Nuo šių metų kovo kylančių rinkų akcijų kursai šoktelėjo dešimtimis, o kai kur net šimtais procentų. Rusijos indeksas „MICEX“ nuo metų pradžios išaugo apie 120 proc., Indijos indeksas „SENSEX“ kilo beveik 70 proc., o Kinijos bendrovių akcijos Honkonge brango kone 60 proc.
Nors, 2008-aisiais dėl finansų krizės ir šiose rinkose didelių nuostolių neišvengta, tačiau, atsižvelgiant į pasaulio ekonomikos ir finansų padėtį, jų augimas atrodo geriau nei įspūdingai. JAV, ES ir Japonijoje prognozuojamas žymiai lėtesnis akcijų kilimas, be to, kaip ir anksčiau, pastebimas ekonomikos nuosmukio pavojus.
Nors toks staigus kursų šuolis 2010 metais vargu ar pasikartos, „Raiffaisen Capital Management“ kylančiose rinkose vis dar įžvelgia potencialo augti ir jų nevadina išpūstu investicijų burbulu. „Nors šių šalių akcijos jau nebėra perdėtai pigios, mūsų požiūriu, jos vis dar išlieka patrauklia galimybe investuoti. Taigi ir 2010 m. Rusija, Kinija ir Indija nesitrauks iš investuotojų akiračio“, – teigia „Raiffaisen Capital Management“ Kylančių rinkų skyriaus Vienoje vadovė Angelika Millendorfer.
Rusija: naftos gamyba brangsta
Iš minėtų trijų šalių didžiausiais svyravimais pasižymi Rusijos akcijų rinka. Po skaudaus nuosmukio antrąjį 2008 m. pusmetį šiais metais Rusija išsiveržė į lyderio poziciją. „Gana dažnai investuotojai Rusijoje mato tik didelius jos naftos ir gamtinių dujų išteklius. Ir tai natūralu - energetika šiai šaliai yra pats svarbiausias pramonės sektorius. Tačiau daugybė kitų pramonės šakų – taip pat patraukli galimybė investuoti. Telekomunikacijų, finansų ir kiti sektoriai vis dar turi potencialo augti“, – tvirtina A. Millendorfer. Per pastaruosius dešimt metų Rusija be galo daug išlošė iš kylančių naftos kainų, tačiau dabar naftos gamyba čia yra pasiekusi tokį lygį, koks gali augti tik iš lėto. Pastaruoju metu jau pastebimos ribos nebrangiuose naftos gavybos lengvai pasiekiamuose laukuose. Nors naudojantis pažangiomis technologijomis iš telkinių pavyksta išgauti daugiau naftos, šie klodai vis dėlto jau beveik išsemti.
„Toliau į Rytus, Sibire (o galbūt ir Šiaurėje, Arktyje) glūdi begalė neišnaudotų išteklių, bet jiems išgauti būtinos didelės investicijos, nes pirmiausiai ten reikėtų sukurti ir įrengti atitinkamą infrastruktūrą, o tai truktų ne vienerius metus. Išgauti naftą daugelyje naujų klodų yra taip brangu, kad apie tai svarstyti vertėtų tik naftos kainai pasiekus 50-60 JAV dolerių už barelį. Taigi visame pasaulyje pigi nafta – jau praeitis“, – įsitikinusi A. Millendorfer.
Nors praėjusiais metais Rusijos vyriausybė naftos koncernams sumažino mokesčius ir skyrė atitinkamas skatinamąsias priemones toms įmonėms, kurios investuoja į minėtų „neatrastų žemių“ plėtrą, naftai taikomi mokesčiai Rusijoje vis dar išlieka labai aukšti. Šios rinkliavos yra svarbiausias vyriausybės pajamų šaltinis, o susilpnėjus ekonomikai ir dėl to išaugus biudžeto deficitui gerokai susiaurėjo galimybės toliau mažinti mokesčius. „Rusijos naftos įmonės šiuo metu vertinamos optimalia kaina: ne pigiai, bet ir ne per brangiai. Atsižvelgiant į pasaulinį pasiūlos ir paklausos santykį, galima tikėtis, kad naftos kaina kils. Kylanti naftos kaina ir mokesčių lengvatos „neatrastose žemėse“ vykdomiems projektams galėtų atnešti didelių papildomų pajamų Rusijos naftos bendrovėms, kurių dydis kol kas dar neatsispindi esamose rinkos kainose“, – teigia investicinių fondų ekspertė iš Vienos.
Indija: didelės kapitalizacijos įmonės nustelbia mažos ir vidutinės kapitalizacijos bendrovių galimybes
Indijos atsparumas pasaulio ekonomikos nuosmukiui sukėlė daugelio rinkos stebėtojų nuostabą. Visų pirma dėl to, kad Indijos vyriausybė mokesčių politikoje nesiėmė jokių didesnių stimulų ekonomikai gaivinti. Viena vertus, pirmiausiai tokią sėkmę lėmė palyginti didelė valstybės nepriklausomybė nuo eksporto, kita vertus – ir stebėtinai aiški partijos „Indian National Congress“ ir jos sąjungininkų pergalė parlamento rinkimuose 2009 m. gegužę. Turint tokią balsų daugumą, vyriausybė buvo sudaryta greitai ir ilgai neieškodama kompromisų ėmėsi įgyvendinti tolesnes ekonomikos reformas. „Iškart po rinkimų prasidėjo smarkus užsienio kapitalo antplūdis. Šiuo metu didžiausų Indijos įmonių akcijų, įtrauktų į „BSE Sensex 30“ indeksą, kainos ir pelno santykis siekia 18–19. Net ir atsižvelgus į aukštas įmonių pelno prognozes (iki 20 proc.), tai per brangu“, – vertina A. Millendorfer. Priežastys akivaizdžios. „Užsienio investuotojai daugiausiai investuoja į didelės kapitalizacijos įmonių akcijas, nes mažesnių įmonių vertybiniai popieriai nėra tokie likvidūs kaip pageidaujama. Tokiu būdu didelės kapitalizacijos akcijų kainas jie iškelia į aukštumas, o mažos ir vidutinės kapitalizacijos įmonių akcijų nusiperka kada ne kada. O štai tarp Indijos vidutinės kapitalizacijos įmonių yra daug bendrovių, kurių grąža nuolat siekia 15–30 proc. ir kurių kainos bei pelno santykis gerokai mažesnis nei daugelio „Sensex 30“ vertybinių popierių“, – sako A. Millendorfer.
„Raiffeisen Capital Management“ geriausiai vertina Indijos informacinių technologijų sektorių, ypač didelės kapitalizacijos įmones. Indijos ekonomika apskritai sudaro gerą įspūdį: 6 proc. BVP augimas, stiprūs bankai, normalus paskolų kilimas ir stabili vyriausybė. Pasak A. Millendorfer, vis dėlto rizika išlieka, jeigu padidėtų infliacija, o kylant naftos kainoms to ilgai laukti nereikėtų. Atsižvelgiant į dabartinę gerą Indijos ekonomikos padėtį, Indija galėtų būti viena iš pirmųjų naujų pramoninių valstybių, kuriose bus pakelta palūkanų norma, mano A. Millendorfer.
Kinija: milžiniškos mokesčių lengvatos ekonomiką varo pirmyn
Lyginant su Indija, Kinijos akcijų rinka vertinama šiek tiek mažesnėmis kainomis, galbūt net pigiai. Kinija yra pasirengusi pasiekti užsibrėžtą 8 proc. BVP augimą šiais metais, o dar tiek pat kilti ir 2010-aisiais. Vis dėlto be milžiniškų ekonomikos ir mokesčių politikos skatinamųjų priemonių Kinija atrodytų visai kitaip: staigus 25 proc. eksporto nuosmukis subalansuotas iš vyriausybės investicijų, daugiausiai skirtų ilgalaikiams projektams. Smarkus kreditų augimas skatina investicijas ir vartojimą, tačiau kyla abejonių, ar šis augimas išliks ilgesnį laiką, nes jis prasidėjo po laikotarpio, kuriuo paskolų paklausa buvo itin sumažėjusi. Be to, staigiai auga ne tik paskolų apimtis, bet ir indėliai. Paskolų ir indėlių santykis siekia beveik 70 proc. – tai išties geras rodiklis.
Padidėjęs pinigų kiekis rinkoje teigiamai paveikė ir Kinijos nekilnojamojo turto ir akcijų rinką. Pastaroji paskutiniais mėnesiais pasirodė kur kas prasčiau nei kitų didžiųjų besivystančių šalių akcijų rinkos. „Raiffeisen Capital Management“ požiūriu, tokius rezultatus lėmė daugybė pirminių ir antrinių viešų akcijų siūlymų (angl. initial public offering, IPO ir secondary public offering, SPO) bei begalė obligacijų emisijų, užplūdusių rinką vasaros mėnesiais ir sumažinusių pinigų kiekį rinkoje. „Nuo 2008 m. spalio Kinijos akcijoms pakilus iki 150 proc., nemažai rinkos stebėtojų ėmė kalbėti apie naują išpūstą burbulą. Vis dėlto žvelgiant į dabartines ir buvusias akcijų kainas taip vertinti negalima. Tiek atsižvelgiant į kainos ir pelno santykį, tiek į kainos ir buhalterinės vertės perspektyvą, Kinijos akcijų kaina šiuo metu neutrali“, – teigia A. Millendorfer. Analitikai prognozuoja, kad 2010 m. kursai kils 25 proc. „Raiffeisen Capital Management“ vertinimu, tai veikiau optimistinė prognozė.
„Raiffeisen Capital Management“ ir toliau laiko patraukliu Kinijos bankų sektorių, pasižymintį dideliu pelningumu, teigiama paskolų plėtra vartojimo kreditų ir įmonių finansavimo srityje, o svarbiausia – stabiliais balansais. Priešingai minėtam sektoriui, telekomunikacijų ir komunalinių paslaugų sektorius rinką smukdo. Viską apibendrinus, iš Kinijos akcijų ateinančiais mėnesiais galima sulaukti daug papildomo pelno. Vis dėlto antrojo 2010 m. pusmečio perspektyvos neaiškios. Šiuo atveju laikas parodys, ar JAV ir Europos ekonomikos atsigavimas yra ilgalaikis. Bet kokiu atveju, jis turės įtakos ir Kinijai.
