Aštuoniolikmetė mergina Marija (vardas pavardė redakcijai žinomi) ramiai žingsniuoja taku. Tačiau vidinę ramybę kaip dabar jautė ne visada. Tik prieš metus ją nustojo persekioti ilgai kamavusi nemiga ir nuolatinis nuovargis.
„Miegas man išvis buvo kaip baimė, tiesiog būdavo baisu eiti miegoti, kadangi žinodavau, kad ir vėl reikės vartytis ir negalėsiu užmigti“, – kalbėjo Marija.
Mergina sako, jog ją nuolat persekiojo nerimas. Ji išbandė begalę būdų sau padėti – kelias valandas iki miego nenaudojo elektronikos prietaisų, sumažino kofeino turinčių produktų vartojimą. Tačiau miego sutrikimus tai prislopindavo tik kuriam laikui. Visgi pereiti prie vaistų jai nesinorėjo.
„Kažkaip visada norėjosi tą natūraliai išspręsti ir visada buvo galvoje tokia idėja, kad vaistai, ar tie patys mano išbandyti būdai gal ir prislopina problemą, bet jos neišsprendžia", – sakė ji.
Mergina sako, jog džiaugiasi nepuolusi gerti tablečių. Pasak jos, galiausiai šią problemą išspręsti padėjo meditacija, mitybos pokyčiai – sveikas maitinimasis bei mėsos atsisakymas. Tačiau, kaip rodo statistika, lietuviai labiau linkę pirmiau griebtis tablečių.
Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba skelbia, jog Lietuvoje benzodiazepinų – migdomųjų bei raminamųjų vaistų suvartojama trigubai daugiau nei kitose Šiaurės Europos šalyse.
Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento duomenimis, šiuos vaistus bent kartą gyvenime vartojo kas penktas lietuvis nuo 15 metų. Moterys – dvigubai daugiau nei vyrai. Gydytojai sako, kad griebdamiesi ir piktnaudžiaudami raminančia chemija pacientai nesusimąsto, kad ji padės ne amžinai.
„Ne veltui rekomendacija yra šiuos vaistus vartoti keletą savaičių, dėl to, kad ilgesnis vartojimas kelia priklausomybę. Ir tuomet, kai vystosi priklausomybė, tai visų pirma atsiranda tolerancija tam vaistui, žmogus gerdamas tą pačią dozę tokiu pačiu ritmu nebegauna to paties efekto", – kalbėjo toksikologė Laima Gruzdytė.
Psichikos sveikatos centro direktoriaus, psichiatro Martyno Marcinkevičiaus teigimu, abstinencija nuo šių vaistų – ypač didelė.
„Yra tokių raminamųjų vaistų, nuo kurių abstinencija yra sunkesnė negu nuo alkoholio", – kalbėjo psichiatras M. Marcinkevičius.
Toksikologės teigimu, apie išsivysčiusią priklausomybę, bent trumpam nutraukus benzodiazepinų – migdomųjų bei raminamųjų vaistų vartojimą, pirmiausiai praneša labai suprastėjusi žmogaus savijauta.
„Nerimas, drebulys, gali kilti kraujospūdis, gali pilti prakaitas. Be abejo, žmogus neranda sau vietos. Tai tokie pirmieji ne tokie baisūs simptomai, o jei dozės yra didelės ir vartojimas yra ilgalaikis, tai galima tikėtis ir gerokai grėsmingesnių simptomų", – dėstė L. Gruzdytė.
Prieš imantis medikamentų, psichiatras rekomenduoja pirmiausiai pasilaikyti miego higienos rekomendacijų: miegamajame nelaikyti ir prieš miegą nenaudoti elektronikos prietaisų, vakare nevalgyti sunkaus maisto, laikytis režimo – eiti miegoti ir keltis kasdien panašiu metu. Psichiatrai stebisi, kaip dalis priklausomybės nuo tablečių pavergti tautiečiai ilgiems metams prasimano raminamųjų, nes benzodiazepinų įsigyti galima tik su receptu.
„Sunkiai įsivaizduojama, bet vidutinė trukmė yra 84 mėnesiai. Vidutinė vartojimo trukmė, kada rekomendacija yra kelios savaitės", – sakė M. Marcinkevičius.
Praeitais metais Lietuvoje registruoti beveik 300-ai apsinuodijimo raminamaisiais ar migdomaisiais vaistais atvejų. 2017-aisiais nuo apsinuodijimų psichotropiniais vaistiniais preparatais mirė 110 žmonių, kas antras būtent nuo benzodiazepinų.
