Po recesijos atsigaunančios kai kurios Vakarų Europos šalys vilioja darbą Lietuvoje praradusius tautiečius ieškoti laimės užsienyje. Vėl kylančią emigracijos bangą itin skatina žmones slegiančios paskolos.
Pasirodžius pirmiesiems ekonomikos atsigavimo ženklams Vakarų Europos valstybėse, o Lietuvai tebegrimztant į krizės dugną, vis daugiau mūsų šalies gyventojų svarsto galimybę pasirinkti emigranto kelią. Įžvelgti artėjančią naują darbo emigracijos bangą specialistus labiausiai verčia augantis nedarbas mūsų šalyje, pasiekęs jau beveik 14 procentų. Pragyvenimo šaltinio Lietuvoje netekę žmonės suskumba ieškoti darbo svetur. Tokių asmenų antplūdį pastaruoju metu jaučia įdarbinimo agentūros. Tačiau toli gražu ne visus jos gali pradžiuginti darbo pasiūlymais. Juoba kad kai kurių Europos Sąjungos valstybių ūkis labiau ims atsigauti tik kitais metais.
Nukas bulves ir važiuos
LŽ mėgino kalbinti tris lietuvius - nekilnojamojo turto agentą, statybų sąmatininką ir žurnalistę, kelis mėnesius sėdinčius be darbo ir jau apsisprendusius išvykti. Nenorėdami išsamiau pasakoti savo istorijų šie žmonės tik prisipažino nebegalintys Lietuvoje išgyventi ir besižvalgantys, kuria kryptimi keliauti. "Emigraciją skatina visa priežasčių virtinė, užvirtusi jauną valstybei nereikalingą žmogų", - teigė jie.
Kad be darbo vargstantys mūsų krašto gyventojai vis dažniau renkasi nuo recesijos atsigaunančias šalis, fiksuoja įdarbinimo agentūros. Įmonės "Aulina" direktorės Ritos Biliukaitės teigimu, ekonominės krizės nustekenti lietuviai į kitus kraštus aktyviau pradėjo judėti jau pernai gruodį. Kito emigrantų skaičiaus šuolio būta pavasarį, o dar vienas numatomas šį rudenį. "Žinokite, bulves nukas ir važiuos Lietuva", - tikino R.Biliukaitė.
Varomoji jėga - paskolos
R.Biliukaitės teigimu, šiomis savaitėmis į Vakarus daugiausia žvalgosi tie mūsų kraštiečiai, kurie turi sunkių finansinių įsipareigojimų bankams. "Net jei jie nebūna praradę darbo, išvažiuoti į užsienį ryžtasi dėl tėvynėje sumažėjusių atlyginimų", - sakė R.Biliukaitė.
Kad tautiečius slegiančios paskolos yra itin svarbi varomoji emigracijos jėga, pritarė ir įdarbinimo agentūros "East West Consulting" vadovė Kristina Mečinskaitė. "Žmonės skundžiasi, kad Lietuvoje sunku susirasti darbą, kad turi dideles paskolas ir neišgali jų mokėti", - teigė ji. Per metus šios bendrovės klientų padaugėjo trečdaliu.
Mina pramintais takais
Tautinių mažumų ir išeivijos departamento generalinio direktoriaus pavaduotoja Vida Bagdonavičienė taip pat pastebi šiuo metu augant emigraciją. "Statistikos departamentas šių metų duomenų dar neturi, bet apie išvažiuojančiųjų srautą galime spręsti iš užsienio lietuvių informacijos ir pagal tai, kaip aktyviai dirba įdarbinimo agentūros", - teigė ji.
Išeivijos studijų centro mokslo darbuotoja Daiva Kuzmickaitė nesiryžo drąsiai teigti, kad atsigaunančios Vakarų Europos rinkos ima besąlygiškai vilioti mūsų krašto bedarbius - esą ten atsirandančios naujos darbo vietos pirmiausia atiteks vietos gyventojams. "Negalima sakyti, kad žmonės važiavo, sustojo ir dabar vėl važiuoja. Yra tam tikra migracijos kultūra: jau praminti takai, išmoktas elgesys, mes jau išmokę dirbti kojomis. Kartais gali būti labai bloga ekonominė padėtis, bet žmonės nevažiuoja - tai priklauso nuo individualaus apsisprendimo", - kalbėjo D.Kuzmickaitė. Anot jos, dabartinės emigracijos tendencijos paaiškės tik kitų metų viduryje.
Didesnė rizika
Agentūros "East West Consulting" vadovės K.Mečinskaitės teigimu, šiuo metu Lietuvos piliečiai rinkdamiesi darbą svetur tapo nebe tokie reiklūs. "Prieš metus žmonės dažniausiai ieškojo darbo pagal specialybę, o dabar jie yra pasiruošę sutikti su bet kokiu pasiūlymu. Tarkime, jauni žmonės, dirbę administravimo, bankų sektoriuje, bet buvę atleisti, mielai sutinka darbuotis aptarnavimo srityje", - tikino ji.
Tačiau spontaniškas ir neapgalvotas troškimas sutikti su bet kokiu darbo pasiūlymu neretai lietuvius užsienyje įstumia į tikrą pragarą. Tinklalapyje Anglija.lt emigrantė, žurnalistė ir buvusi kultūros ministro patarėja Zita Čepaitė pasakoja neseną istoriją, kai trys į Didžiąją Britaniją darbo ieškoti išvykę lietuviai per pusantro mėnesio patyrė čia gyvenančių ir juos įdarbinti žadėjusių tautiečių patyčias ir smurtą, prarado asmens dokumentus bei savo turtelį, galiausiai šiaip ne taip ištrūkę iš engėjų nagų pėsti keliavo į Londoną.
Didžiojoje Britanijoje gyvenantys tautiečiai tikina, kad pastaruoju metu ėmė daugėti nemotyvuotos, impulsyvios ir nesaugios emigracijos iš Lietuvos atvejų, kai vykstama nepasiruošus, per abejotinus partnerius.
Marijus Širvinskas
