Istorinė Lietuvos sostinė Trakai pakerėjo pripažintiems Ispanijos, Azijos, Vokietijos ir Baltijos šalių restoranams vadovavusį virtuvės šefą Javierą Lopezą. Nė akimirkos nedvejojęs, jis priėmė Trakų „Apvalaus stalo klubo“ komplekse įsikūrusios picerijos „Bona“ pasiūlymą.
Sukaupęs patirtį gurmė restoranuose, J. Lopezas ėmėsi iššūkio ne tik keisti picerijos ir restorano meniu, bet ir vadovauti virtuvei – atrinkti produktus, kuriuos rinkdavo gurmaniškiems restoranams. Picerijos sąsajos su itale karaliene Bona Sforca ir šefo fantazija skanautojams atvėrė kelius į turtingą Italijos skonių pasaulį.
„Pandemija pakeitė mūsų įpročius, šiandien, išėję pavalgyti į įprastą restoraną ar piceriją, norime nustebti, – sako virtuvės šefas. – Maistas tampa didesne švente, nei jis buvo, todėl savo svečius norime pamaitinti demokratiškai, šeimyniškai, bet kartu ypatingai ir labai gardžiai.“
„Pilis palauks“, – kiek chuliganiškai skelbia atnaujinta „Bona“ picerija. Beveik pusę metų kartu su J. Lopezu kūrusi ir tobulinusi naujojo meniu patiekalus, picerijos komanda tikisi, kad gurmaniškos picos Trakuose taps lygiai tokiu pat ypatingu traukos objektu kaip ir pilis.
Picą mėgsta kiekvienas. Net ir tie, kurie sako, kad nemėgsta! Štai kodėl naujojo picerijos „Bona“ meniu širdimi tapo būtent pica. Ir jei kam atrodo, kad picą gali iškepti bet kas, galvokite iš naujo – tobulos, gurmaniškos picos kepėjas turi žinoti daugybę dalykų – išmanyti maisto kultūrą, meistriškai derinti produktus, improvizuoti, atrasti kiekvieno ingrediento ypatingas savybes ir, žinoma, paruošti ypatingą jos pagrindą. Tik taip sukuriamas skonis, kurį žmonės prisimena ir dėl kurio nori grįžti.
Džiovintų pomidorų riekelės vietoj įprasto pomidorų padažo, gabalėlis tuno, baravykų padažas, tobulas, gurmanų vertinamas trumų skonis.
„Mūsų picos – kitokios, kad jas sukurtume, įdėjome visą savo patirtį, įgūdžius ir daug fantazijos“, – pranešime spaudai sako virtuvės šefas J. Lopezas ir priduria, kad pasaulyje pastaruoju metu ryškėja tendencija į paprastus restoranus kviestis patyrusius, prabangiuose restoranuose dirbančius šefus. Jų misija – kasdienį, pažįstamą maistą pakylėti į kitas skonio aukštumas. Taip geriausių virtuvės šefų sugebėjimai pasiekia kuo daugiau žmonių, o išskirtinius skonius jie gali ragauti paprastoje aplinkoje.
„J. Lopezas, su šeima atsikraustęs iš Barselonos ir prisijungęs prie mūsų komandos, jau nuo sausio tobulina mūsų meniu, o šiandien aiškiai matyti, kokiais gurmaniškais skoniais virtuvės virtuozas papildė mūsų patiekalų repertuarą. Iš Italijos atkeliavę ypatingi produktai kuria netikėtas, modernias skonių dermes. Džiaugiamės, kad kasdienėje aplinkoje gurmanu galės pasijusti kiekvienas“, – sako viešbučio ir restorano „Apvalaus stalo klubas“ šeimininkė Rasa Šnaiderienė.
Paprašytas atskleisti, kodėl picos yra toks mėgstamas patiekalas pasaulyje, Javieras kalba apie tai, kad picos gali būti labai įdomus, itin estetiškas ir vertingas maistas. Žinoma, jei jos bus ruošiamos derinant geriausias tradicijas ir modernias virtuvės patirtis.
Kelionė po tradicinių skonių Italiją, į kurią su picerijos „Bona“ komanda leidžiasi garsusis šefas, bus kupina netikėtumų. Įvairiose šalyse, penkių žvaigždučių viešbučių restoranuose dirbęs J. Lopezas picai suteikia vertės – iš 24 valandas brandinamos tešlos pagaminamas netaisyklingos formos plonas, lengviau virškinamas ir sveikesnis picos padas su išsipūtusiais traškančiais kraštais.
„Dirbti Trakuose man lengva, tai nuostabi vieta“, – sako virtuvės šefas ir skaniai pasakoja apie ingredientus, ant picos atkeliaujančius iš išskirtinių Italijos ūkių – artišokai, alyvuogių aliejus, kumpiai, dešros, trumai, džiovinti pomidorai, baravykai, jūrų gėrybės.
Picos J. Lopezas siūlo ragauti Trakuose, o namuose pasigaminti pomidorų sriubos.
Pomidorų sriuba pagal tėtį
Reikės: 800 g prinokusių pomidorų; 2 skiltelių česnakų; 1 džiovintos aitriosios paprikos; 1 stiklinės gryno alyvuogių aliejaus; 4 storų čiabatos riekių; 1 puodelio karšto vandens; maždaug 20 šviežių bazilikų lapelių; žiupsnelio jūros druskos.
Pirmiausia nulupkite pomidorus, jie bus švelnesni ir burnoje nesimaišys odelės. 30 sekundžių palaikykite pomidorus verdančiame vandenyje, paskui pakiškite po šaltu vandeniu, – jie lengvai nusilups.
Nuluptus pomidorus sudėkite į dubenį ir sutraiškykite juos. Geriausia – rankomis.
Į puodą įpilkite alyvuogių aliejaus tiek, kad padengtų jo dugną, sudėkite stambiai sukapotą česnaką ir aitriąją papriką. Aštrumą reguliuokite patys. Česnaką pakepkite ant silpnos ugnies, kol jis taps auksinis ir paskleis kvapą. Sudėkite į puodą sutraiškytus pomidorus.
Virkite ant silpnos kaitros maždaug dvidešimt minučių, kol mišinys virs tyre. Kol virs pomidorai, čiabatos riekes pamerkite į šaltą vandenį. Kai jos suminkštės, ištraukite, rankomis išspauskite vandenį ir sutrupinkite jas į pomidorų tyrę. Įpilkite puodelį karšto vandens, pasūdykite ir virkite ant silpnos kaitros maždaug 10 minučių, vis pamaišydami, kad sriuba įgautų kreminę tekstūrą.
Išjunkite kaitrą, suplėšykite bazilikų lapelius, sumeskite juos į puodą ir supilkite likusį alyvuogių aliejų. Palikite sriubą valandai, kad skoniai susilietų. Patiekite šiltą arba kambario temperatūros.
