„Dažnai mamos atveda vaikus ir sako, kad jie kalba „per nosį“, kvėpuoja per burną, kankina dažna sloga, blogai miega, knarkia. Iš pradžių jos mano, kad tai paprasčiausia sloga ar peršalimas, tačiau simptomai nedingsta ir vaiko savijauta negerėja. Po išsamios apžiūros endoskopu dažnai nustatau diagnozę – padidėję adenoidai“, – dalijasi patirtimi Kauno estetinės chirurgijos centro gydytojas otorinolaringologas Dovydas Gutmanas.
Adenoidai – tai limfoidinio audinio sankaupa nosiaryklėje. Limfoidinis audinys atlieka apsauginio barjero funkciją nuo įkvepiamų išorinių veiksnių, tačiau dėl įvairių priežasčių gali atsirasti šio audinio hipertrofija (peraugimas), dažniausiai pasitaikantis 3–10 m. vaikams. Adenoidai šalinami chirurginiu būdu – atliekama adenoidektomija (adenoidų pašalinimas).
„Šalinant adenoidųs kartais reikia atlikti ir padidėjusių ar infekcijos židiniu esančių gomurio tonzilių šalinimo operaciją – tonzilektomiją“, – papildo gyd. D. Gutmanas.
Jo kolega medicinos mokslų dr. Tomas Balsevičius, Estetinės chirurgijos centre gydantis nuo knarkimo, noriai kalba apie savo pacientus, kurių didžiąją dalį sudaro vyrai.
„Ne tik mamos atveda savo vaikus, bet ir žmonos skatina vyrus kreiptis į mane. Nereikėtų manyti, kad jos tai daro tik dėl to, jog neišsimiega šalia mylimo „knarkaliaus“ (nors tai taip pat gana rimta priežastis). Vyro organizme po knarkimu taip pat slepiasi daug problemų ir galimų ligų“, – akcentuoja gyd. otorinolaringologas T. Balsevičius.
„Blogas miegas, dėmesio koncentracijos stoka, mieguistumas dienos metu, antsvoris – ir jau galima įtarti obstrukcinės miego apnėjos sindromą (OMAS). Po išsamios viršutinių kvėpavimo takų apžiūros ir miego tyrimo miego laboratorijoje galima matyti, kokios priežastys sukelia knarkimą – kurioje kvėpavimo takų srityje užkertamas kelias laisvai pratekėti orui. Dažniausiai probleminėmis sritimis išlieka minkštasis gomurys bei liežuvio šaknis“, – dėsto patyręs gydytojas.
Knarkimas gyd. Martyno Norkaus vadovaujamoje klinikoje gydomas chirurgiškai – norint sumažinti minkštojo gomurio ar liežuvio šaknies tūrį daroma radiodažnuminė termoabiliacija, minkštojo gomurio ir liežuvėlio korekcija atliekama uvulopalatoplastikos ar uvulopalatofaringoplastikos metu. Be abejo, viena iš priežasčių knarkimui gali būti ir iškrypusi nosies pertvara.
Nosies pertvara gali iškrypti netolygiai formuojantis skeletui arba įvykus traumai. Pastaruoju atveju, jeigu trauma sudėtingesnė, vien pertvaros korekcijos nepakanka – dažnai tenka tiesinti nosies kaulą, formuoti taisyklingą nosies galiuką.
„Potrauminės arba kartotinės nosies operacijos yra žymiai sudėtingesnės. Likę randai apsunkina darbą operacijos metu, o laikui bėgant gali iškreipti ir operacijos metu pasiektus rezultatus – operacinėje gautas simetriškas vaizdas, nevienodai randėjant audiniams, gali kiek pakisti. Taip pat kartotinėms rinoplastikoms (nosies formos korekcijoms) kartais gali prireikti donorinio audinio – imama kremzlė iš ausies ar šonkaulio, o tai, savaime suprantama, nepanašu į lengvą operaciją“, – nurodo nosies operacijų specifiką gydytojas otorinolaringologas Giedrius Gylys.
„Atlikdamas tiek rekonstrukcines nosies operacijas, tiek plastines estetines korekcijas visada pacientams akcentuoju, kad svarbiausia yra kvėpavimas. Nuo to, kad nosis bus vienu ar dviem milimetrais ilgesnė, gyvenimas nesužlugs, tačiau pablogėjęs kvėpavimas pernelyg sumažinus nosį ar pažeidus vožtuvą blogins gyvenimo kokybę kiekvieną dieną“, – tvirtai laikosi nuomonės didelę patirtį sukaupęs gyd. G. Gylys.
„Galiu drąsiai pakartoti visiškai teisingą posakį, kad kvėpavimas yra gyvybė, o kokybiškas kvėpavimas – sveikata. Turėdami puikią loristų komandą, visiems savo pacientams stengiamės gerinti gyvenimo kokybę, skiepyti teisingą suvokimą“, – dalijasi mintimis Estetinės chirurgijos centro vadovas, plastikos chirurgas Martynas Norkus.
