Svarbiausia Lietuvos problema – tai kvailiai ir biudžeto vagys valdžioje. Jie teigia, kad daug ir sunkiai dirba. Sako kalbas, rašo kalnus popierių, nemiega naktimis – vargsta, nabagai, ieškodami, kaip subalansuoti tautiečių piniginių turinį. Nuo alkoholio, kavos ir apsirijimo ištinusiais veidais aiškina apie solidarumą, atsakingumą, vertybes ir susitelkimą gerovės vardan. Ne tautiečių, o jų gerovės. Visi kaip vienas įrodinėja, kad jei valdžia turi mažiau išleisti, vadinasi, mažiausiai gaunantys turi gauti dar mažiau. Kitaip negali būti, nes būti negali.
Ir sugalvojo: šalyje, kurioje nėra progresinių mokesčių, įvestas progresinis pensijų mažinimas. Kai pensininkų pajamos subalansuotos progresyviai, logiška, kad tuoj pat progresyviai bus balansuojamos ir daugiau nei pensininkai uždirbančiųjų pajamos... Nesulauksite. Kvailio logika neįveikiama.
Kam išvis valdžiai reikia skaičiuoti savo pajamas? Vis tiek gali išleisti rezidencijoms, Valdovų rūmams, kelionėms, padėjėjams, patarėjams, konsultantams, automobilių nuomai, „kanceliarinėms“ prekėms, telefonams, biurams, komandiruotėms, reprezentacijai, įvaizdžiui, visuomenės informavimui, „dialogui“ su tauta, kompiuteriams ir įvairiausioms programoms – juk labai reikia! Kam skurdžiui pinigai? Vis tiek nieko gero nenusipirks – pravalgys. Todėl jo pajamas galima „nukirpti“. Kalbant paprasčiau – pavogti. Nes vagis nevogti negali.
Liberalizmo ideologai sugalvojo lozungą: „Jei esi toks protingas, tai kodėl neturtingas?“ Būki kvailas! Kam kvailiui aukštas valstybinis postas? Kad prieitų prie „viešųjų pirkimų“! Prie lovio! Ir tada įjungiama dainelė: ak, kiek daug ir sunkiai dirbu jums, brangūs tautiečiai... Norite mitinguoti? Eikite prie Sporto rūmų. Toliau nuo akių, nes aš daug ir sunkiai dirbu.
Sunku kvailiui protauti. Žmogaus smegenys yra toks daiktas, kad jei jos nepratusios sistemiškai ir įtemptai protauti, tai ir išsisukinės, siųs rožinius vaizdus, žiovulį, nuklys į lankas... Ir tikrai: štai premjeras staiga suzombėjusiomis akimis džiugina, kad krizė eina į pabaigą, kad BVP jau kyla, ekonomika „stabilizuojasi“, „nedarbo tempai“ neauga... Kitas aiškina, kad balsavo už biudžetą todėl, jog nevalia griauti koalicijos prieš Kalėdas. Matote, jam poilsio norisi, švenčių, jis persidirbo, jo smegenys perkaito. Kitiems, žinote, šventes apkartinti galima, o valdžiai – šiukštu.
Kvailiai nemato, kaip žmonės stoviniuoja parduotuvėse prie lentynų: dar prieš eidami į išpustytą supermarketą, jie kruopščiai susiskaičiuoja turimus kišenėje litukus, centukus, todėl ilgai žvelgia į kainas, kažką svarsto, nueina prie kitos lentynos ir sugrįžta atgal. Ir vėl nueina. Ir vėl sugrįžta. Nes žino: galės nusipirkti tik tiek, kiek turi pinigų. O valdantieji to nežino – jie gali išleisti daugiau, nei uždirba. Visais penkiais milijardais daugiau. Juk kvailiai, ko norėti.
