Vilniaus nekilnojamojo turto rinkoje įsivyrauja nauja tendencija – mažos bendrovės, ieškančios patalpų biurams, vis dažniau kraustosi į loftus, pastebi nekilnojamojo turto ekspertas, agentūros „Ober-Haus“ Senamiesčio biuro vadovas Marius Čiulada. Pasak M. Čiulados, šią tendenciją lemia įmonių, ypač susijusių su kūryba, noras pademonstruoti savo progresyvumą ir modernumą. Jam pritaria architektė J. Liubartaitė, kaip ypatingą loftų pranašumą išskirianti jų plačias transformacijos galimybes.
„Mažų verslų savininkai Vilniuje dažnai nebepasitenkina patalpomis įprastiniuose biurų pastatuose ar privačiuose namuose ir keliasi į loftus. Ypač dažnai taip elgiasi verslai, kurių veikla vienaip ar kitaip yra susijusi su kūryba: užsiimantys reklama, interjero dizainu, architektūra, įvairiais pardavimais. Tokių verslų savininkai mąsto progresyviai, suvokia, kaip svarbu verslui kurti išskirtinį, šiuolaikišką įvaizdį, sudominantį klientus. Tokį įvaizdį susikurti padeda įsikūrimas lofte“, – sako M. Čiulada.
M. Čiulada pažymi, kad loftai turi ir kitų, ne tik su įvaizdžiu susijusių privalumų. Juose įprastai būna įrengiamas autonominis šildymas, leidžiantis bendrovėms nemažai sutaupyti, pačių loftų nuomos kaina taip pat yra daug patrauklesnė negu patalpų Senamiestyje. Be to, nestandartinės loftų erdvės praverčia verslams, kuriems dėl veiklos specifikos reikalingas ypatingas biuro išdėstymas.
„Nedidelėms įmonėms, ieškantiems stilingų ir unikalių erdvių, loftai yra ypatingai patrauklus pasirinkimas. Biurams tinkančių loftų pasiūla Vilniuje kol kas yra labai ribota: paklausa ją stipriai lenkia. Todėl netolimoje ateityje turbūt atsiras ir naujų loftų projektų“, – sako M. Čiulada.
Biurų loftuose didžiausi išskirtinumai, lemiantys augantį jų populiarumą – patogi vieta mieste bei patalpų erdvė ir funkcinis individualumas, kurių beveik neįmanoma rasti įprastuose biurų pastatuose, sako įmonės „Devyni architektai“ architektė J. Liubartaitė.
„Loftų erdvės pasižymi plačiomis transformacijos galimybėmis, todėl įsigijus ar išsinuomojus loftą lengva jį transformuoti į būtent tokį biurą, kokio norima. Ypač loftuose norintiems įsikurti verslams patrauklus yra zonų suskaidymas į antresolės patalpas ir pagrindinę erdvę – tai leidžia poilsio zoną ar vietą ramesniam darbui įkurdinti skirtingame lygyje negu pagrindinę patalpą“, – teigia J. Liubartaitė.
Taip pat architektė pažymi, kad sprendimas įrengti biurą lofte, o ne Senamiestyje išsprendžia vieną pagrindinių Senamiesčio problemų – vietų tiek darbuotojų, tiek klientų automobiliams trūkumą. Pasak J. Liubartaitės, loftai pasižymi patogiu susisiekimu, kuriuo biurai Senamiestyje negali pasigirti, tačiau tuo pačiu jie yra arti centro.
„Loftuose ypač patogu kurtis mažoms kūrybinėms studijoms, kurių veiklai nereikia didelio darbuotojų skaičiaus, kurios vertina stilingą bei nestandartinę darbo aplinką ir kurioms svarbu pastato kokybė. Įsikūrimas loftuose, industrinėje aplinkoje tokioms įmonėms suteikia unikalų identitetą“, – sako architektė.
Įvairių verslų polinkis savo patalpas perkelti į loftus yra vienas iš požymių, kad Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, keičiasi darbo kultūra – vis labiau įsitvirtina vadinamieji „ketvirtos kartos“ biurai, kuriuose ypač svarbiais aspektais tampa individualumas, įmonės charakterio atspindėjimas, taip pat darbuotojų patogumas, sako biuro baldų projektavimo ir gamybos bendrovės „Ergolain“ Dizaino skyriaus vadovė Vaida Kandratavičiūtė.
„Ketvirtos kartos“ biurai nebėra standartinės erdvės: jie atspindi įmonės charakterį ir vertybes, tapdami jų tąsa, bei siunčia žinią tiek darbuotojams, tiek klientams. Loftų patalpos ypatingai tinka įrengti „ketvirtos kartos“ biurus, kadangi jos pasižymi itin plačiomis erdvės transformavimo galimybėmis – galima lengvai keisti išplanavimą, interjerą“, – sako V. Kandratavičiūtė.
Pasak V. Kandratavičiūtės, ieškodami patogumo ir individualumo dizaineriai bei kiti su kūryba susiję žmonės į loftus kraustėsi jau seniai, dažnai net patys nesuvokdami, kad tampa naujos darbo kultūros pranašais. O dabar, kai šios vertybės Lietuvoje tampa vis svarbesnėmis ir kitų sričių verslų atstovams, loftai įgyja masinį patrauklumą. Pernelyg tuo stebėtis, V. Kandratavičiūtės teigimu, neverta – Vakarų pasaulyje šis procesas vyksta jau gan ilgą laiką.
Tai, kad vis daugiau įmonių nori įsirengti patalpas loftuose, pastebi ir jų vystytojai. Vilniuje, buvusioje radijo imtuvų gamykloje „Elfa“ loftų projektą „Radio Lofts“ vystančios bendrovės „Concept Lofts“ vadovo Andriaus Voišnio teigimu, net kas ketvirtas loftų šioje gamykloje pirkėjas ketina įsigytas patalpas pritaikyti biurams. A. Voišnis pabrėžia, kad plėtodama projektą bendrovė didelį dėmesį skiria būtent tam, kad mažuosiuose loftuose patogiai įsikurti galėtų ne tik individualūs asmenys, bet ir įmonės.
Šiuo metu Vilniuje vystomi du mažųjų loftų, kuriuos galima transformuoti į biurus, projektai. Projekto „Radio Lofts“ darbai Naujamiestyje pradėti vasarą, o sostinės Kalvarijų gatvėje prieš metus pradėti vystyti projekto „Microlofts“ būstai.
