Lietuvos nacionalinė UNESCO komisija siūlo, kad rengiamą Neringos Bendrąjį planą įvertintų tarptautiniai paminklosaugos ir gamtosaugos ekspertai.
„Atsižvelgdami į susidariusią situaciją, kai naujoji Neringos savivaldybės Bendrojo plano koncepcija tiesiogiai prieštarauja šiuo metu galiojančiai Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemai (generaliniam planui) ir iš esmės paneigia Kuršių nerijos unikaliąsias gamtines bei kultūrines vertybes, siūlome pakviesti tarptautinius ekspertus, kurie įvertintų ir Neringos savivaldybės Bendrojo plano koncepciją ir šiuo metu rengiamą Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo planą“, - teigiama Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos išplatintame krepimesi.
Komisija siūlo kreiptis į UNESCO Pasaulio paveldo centrą ir prašyti pasiūlyti paveldosaugos ir gamtosaugos srities ekspertus, kurie susipažinę su situacija, galėtų pateikti savo pastabas bei pasiūlymus dėl tolimesnės valstybės saugomo Kuršių nerijos nacionalinio parko ateities.
Pasak Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos generalinės sekretorės Astos Dirmaitės, kreipimasis į tarptautinius ekspertus galėtų būti geriausia išeitimi iš šiuo metu susidariusios konfliktinės situacijos.
„Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija, remdamasi parko planavimo schema ir tarptautiniais dokumentais, siekia išsaugoti unikalų gamtos objektą, o savivaldybė nori kurorto. Kuomet pati valstybė, jos įstaigos neapsisprendžia, ko nori, tuomet susidariusią konfliktinę situaciją turėtų spręsti tarptautiniai ekspertai“, - BNS antradienį teigė A.Dirmaitė.
Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos generalinės sekretorės teigimu, tarptautiniai specialistai jau anksčiau susipažino su Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schema, todėl reikėtų išgirsti jų nuomonę ir apie šiai schemai prieštaraujantį Bendrąjį planą.
Pasak A.Dirmaitės, ekspertai pasitelkti ir rengiant Vilniaus senamiesčio detalųjį. Tuomet ekspertams pateikus kritiškas pastabas, planas patvirtintas nebuvo.
„Aišku, gaila įdėto darbo ir lėšų, tačiau tai geriau, negu patvirtinti ir paskui turėti problemų. Neringos detalusis planas dar nėra iki galo parengtas, dabar svarstoma jo koncepcija, todėl kol dar vyksta rengimas, reikia kviesti specialistus“, - kalbėjo A.Dirmaitė.
Anot jos, Kuršių neriją įtraukus į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą, valstybė įsipareigojo rūpintis jos apsauga, informuoti Pasaulio paveldo komitetą apie vertybės būklę bei supažindinti su didelių restauravimo ar naujų statybų darbais prieš pagrindinių dokumentų rengimą ir prieš sprendimų priėmimą. A.Dirmaitės duomenimis, apie rengiamą Neringos Bendrąjį planą ir jo numatomus pakeitimus komisija iki šiol informuota nebuvo.
A.Dirmaitė nesiryžo prognozuoti, kokios būtų pasekmės, jei į tarptautinius specialistus nebūtų kreiptasi, o rengiami dokumentai būtų patvirtinti.
„Sunku pasakyti. Jei bus priimtas sprendimas vykdyti dideles statybas - statyti oro uostą, tiesti tiltą per Kuršių marias, statyti didelius baseinus, statyti ant apsauginio kopagūbrio - teoriškai Kuršių nerija iš Pasaulio paveldo sąrašo gali būti išbraukta“, - sakė Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos atstovė.
Į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą unikaliu ir nepakartojamu pasaulio kultūros objektu pripažinta Kuršių nerija įtraukta 2000 metais.
Pirmadienį stabdyti Neringos Bendrojo plano tvirtinimą aplinkos ministrą Artūrą Paulauską ragino Kuršių nerijos nacionalinio parko (KNNP) direktorė Aurelija Stancikienė, teigdama, kad jis esą numato pernelyg didelę urbanizaciją.
A.Stancikienės rašte aplinkos ministrui teigiama, kad Bendrasis planas buvo parengtas ne kaip integrali nacionalinio parko dalis, o kaip besivystančio kurorto plėtros planas. Tai esą prieštarauja dabartinio KNNP Generalinio plano strategijai ir šalies prezidento Valdo Adamkaus ne kartą išsakytai nuostatai, jog Kuršių nerija neturi tapti dar vienu urbanizuotu kurortu.
Be to, A. Stancikienė nuogąstavo, kad naujuoju Bendruoju Neringos planu gali būti įteisintos ir nelegalios statybos Kuršių nerijoje.
Aplinkos ministras Artūras Paulauskas teigia, jog Bendruosius planus paprastai tvirtina savivaldybės, o esą KNNP direkcija turi veto teisę. Dėl šios priežasties, pasak ministro, joks sprendimas dėl bendrojo plano negali būti priimtas be KNNP sutikimo.
