Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus M. Žilinsko dailės galerijoje (Nepriklausomybės a. 12 , Kaune) balandžio 27 d., 17 val. įvyks parodos „Tarp dangaus ir jūros“ atidarymas. Ligšioliniame Lietuvos kontekste – tai didžiausia paroda, pristatanti XIX a. pabaigoje – XX a. I pusėje Kuršių nerijoje sukurtą meninį paveldą.
Ekspozicijoje – per 100 dailės kūrinių, tautodailės dirbinių ir daugiau nei 50 nuotraukų bei atvirukų, surinktų iš Lietuvos muziejų, viešų ir privačių kolekcijų.
Didžiąją dalį dailės kūrinių sukūrė užsienio menininkai. Jie primena mums Lietuvos kultūros kontekste unikalų reiškinį – Nidos dailininkų koloniją, kuomet savito Kuršių nerijos grožio sužavėti XIX a. pabaigoje – XX a. I pusėje čionai vyko užsienio, daugiausiai Vokietijos, menininkai ir ją įamžino savo kūriniuose.
Dar visai neseniai tokio dydžio ir mąsto paroda buvo neįmanoma, mat Lietuvos muziejuose ir privačiose kolekcijose buvo galima atrasti vos po keletą Nidos dailininkų kolonijos atstovų kūrinių. Padėtis gerokai pasikeitė, kai 2006 m. Klaipėdoje po VšĮ Rytų Prūsijos dailės mylėtojų draugijos „Nidden“ vėliava susibūręs bendraminčių būrelis nutarė sugrąžinti į Lietuvą jos istorinėje teritorijoje sukurtą dailės paveldą. Viena iš jų rinkinio formavimo krypčių yra Nidos dailininkų kolonijos atstovų kūryba. Tad didžioji dalis eksponuojamų Vokietijos dailininkų darbų yra paskolinti parodai iš gausaus draugijos „Nidden“ rinkinio ir pirmą kartą eksponuojami kontinentinėje Lietuvos dalyje. Tarp jų vieno iš Nidos dailininkų kolonijos įkūrėjų Ernsto Bischoffo-Culmo, Karaliaučiaus meno akademijos dėstytojų Olofo Augusto Jernbergo, Arturo Degnerio, Kuršių nerijoje namus įsigijusio Carlo Knaufo ir daugelio kitų – iš viso daugiau nei 50 autorių kūriniai.
Greta parodoje pristatoma ir iki šiol mažai tyrinėta bei eksponuota XX a. I pusėje Kuršių nerijoje besilankiusių Lietuvos menininkų kūryba. Tai Antano Žmuidzinavičiaus, Petro Kalpoko, Kajetono Sklėriaus, Antano Gudaičio ir kitų darbai.
Parodoje dominuoja peizažai su įspūdingomis ir didingomis Kuršių nerijos kopomis, ramybe dvelkiančia marių platybe, su šiam kraštui būdingais laivais kurėnais bei vietiniais gyventojais žvejais ir jų buitimi.
Dailės kūrinius parodoje papildo ir Kuršių nerijos kraštovaizdžio bei jos žmonių gyvensenos savitumą padeda perteikti per 50 to paties laikotarpio nuotraukų bei atvirukų. Dauguma jų pasiskolintos iš gausaus Sauliaus Kruopio Kuršių nerijos krašto fotodokumentikos rinkinio.
Meno kūriniams parodoje antrina Kuršių nerijoje besilankiusių keliautojų, mokslininkų, rašytojų ar pačių dailininkų mintys bei prisiminimai, dar betarpiškiau atskleidžiantys ir nusakantys šio unikalaus mūsų gimtinės kampelio žavesį. Juk, anot dar 1809 m. čia apsilankiusio žymaus vokiečių mokslininko ir politiko Wilhelmo von Humbolto, Kuršių nerija yra tokia savita, kad ją būtinai reikia pamatyti kaip Italiją ar Ispaniją, idant siela nestokotų nuostabaus grožio vaizdų.
