Asta Kažukauskienė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt
Kuršių nerijoje pasirodę paprastai Šiaurės Amerikoje gyvenantys meškėnai aplinkosaugininkus verčia skambinti pavojaus varpais. Čia peri daug retų paukščių, o meškėnai tiek paukščius, tiek jų kiaušinius gali naikinti ir ant žemės, ir medžiuose. be to – neturi priešų, kurie galėtų reguliuoti greitai besidauginančių meškėnų populiaciją.
Šiaurės Amerikoje prie gyvenamųjų namų šmirinėjantys meškėnai – įprastas reiškinys. Kone kasnakt ieškodami maisto jie varto šiukšlių konteinerius, nesibaimina įlysti net į sandėliukus. Tačiau pernai, šį gyvūną pastebėjus ties Nida ir Juodkrantėje, aplinkosaugininkai sunerimo. Šiemet vėl pasipylė pranešimai apie Gintaro įlankoje Juodkrantėje, vėliau ir kitose vietose pastebėtus, Kuršių nerijai nebūdingus gyvūnus. Tapo aišku, kad jų yra ne vienas, jie gali daugintis, tad neatmetama, kad šiemet greičiausiai stebimi jau čia gimusios vados jaunikliai. Spėjama, kad meškėnų į Kuršių neriją greičiausiai atsivežė poilsiautojai ir tyčia, ar netyčia juos paleido.
Itin saugomai Kuršių nerijos gamtai šie pažiūrėti mieli gyvūnėliai gali padaryti daug žalos. Čia peri daug retų paukščių, o meškėnai juos ir jų kiaušinius gali naikinti tiek ant žemės, tiek medžiuose visiškai nevaržomi.
„Jie greitai dauginasi. Jie neturi čia konkurencijos, neturi priešų, kurie juos tarkim reguliuotų jų populiaciją. [...] Taip pat jiems negalima pritaikyti varomosios medžioklės, nes jie paprasčiausiai įsilipa į medį ir jo neišvarysi. Todėl vienas iš būdų yra gaudyti spąstais“, – sako Kuršių nerijos nacionalinio parko ekologė Emilija Razmienė.
Neringos savivaldybė jau skyrė lėšų spąstams pirkti, tariasi su medžiotojais, kad jie imtųsi juos statyti.
„Tiktai dar viena tokia blogybė, kad į tuos gyvagaudžius spąstus pirmiausia papuola ir kačiukai, ir šuniukai, kadangi jiems masalas įdomus. [...]. Ir kitas dalykas – atsiranda ir tokių „geriečių“, kurie tą žvėriuką išleidžia ir spąstus sugadina“, – teigia Neringos savivaldybės Miesto tvarkymo ir statybos skyriaus vyr. specialistas Viktoras Kolokšanskis.
Rūpestį kelia ne tik invaziniai, bet ir vietiniai gyvūnai. Vienos briedės mama pernai ties Nida žuvo avarijoje. Briedžiukė užaugo tarp žmonių, taip gyventi moko ir savo atžalą. Porelę galima sutikti paplūdimyje ar pačiame Nidos centre, todėl specialistai primena elgtis atsargiai.
„Aišku, žmogus nėra laimikis, ar puolimo objektas, bet jeigu pažeidus privatumą, tą minimalų atstumą, kai jau briedis pradeda pykt, tai jau gali būt negerų dalykų“, – tikina V. Kolokšanskis.
Nelaimingas atsitikimas aišku priverstų spręsti briedžių likimą, tačiau kol kas išvežti Nidos simboliu tapusios porelės neketinama.
