Sprendimas audros nusiaubtus Palangos paplūdimius pamaitinti smėliu iš Juodkrantės ir Preilos sukėlė nerimą aplinkosaugininkams.
Su prašymu padėti sustabdyti planus kasti smėlį iš jūros dugno ties Juodkrante ir Preila į prezidentą, Vyriausybę, Aplinkos ministeriją bei UNESCO komisiją kreipėsi Kuršių nerijos nacionalinio parko direktorė Aurelija Stancikienė, rašo dienraštis "Klaipėda".
Apie smėlio kasimą Kuršių nerijoje Klaipėdos apskrities viršininko administracija prabilo dar praėjusių metų liepą. Buvo parengta galimybių studija, kuria nustatyta, kad jūroje ties Juodkrante ir Preila yra didžiausi smėlio rezervai. Todėl iš ten smėlis bus siurbiamas ir vežamas pamaitinti audros nusiaubtus Palangos paplūdimius.
Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Regioninės plėtros departamento direktorės pavaduotoja Asta Raugalienė tikina, kad planams siurbti smėlį iš jūros ir vežti jį į Palangos paplūdimius pritarė ir Valstybės saugomų teritorijų tarnyba, ir Aplinkos ministerija.
Tačiau A.Stancikienė siekia, kad planai kasti iš jūros smėlį būtų sustabdyti, kol autoritetinga tarptautinė komisija kartu su UNESCO ekspertais neatliks šių darbų poveikio aplinkai analizės ir vienareikšmiškai nepritars šiam projektui, nes Lietuvos mokslininkais ji nepasitiki.
Smėlis į nuniokotus Palangos paplūdimius turėtų būti pradėtas vežti netrukus. Ketinama iš jūros išsiurbti apie 120 tūkst. kubinių metrų smėlio.
