Privatizavus buvusio Drevernos žuvininkystės ūkio prieplauką ir pastatus bei žemę palei upę, jos krantai tapo neprieinami vietos gyventojams. Šiuo metu iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų baigiama statyti nauja prieplauka, šalia jos išaugs infrastruktūros objektai, bus sutvarkyti pagrindiniai keliai. Kai kurie dreverniškiai teigia, jog projekto vykdytojai nebendrauja su gyvenvietės žmonėmis, nepaaiškina, kas daroma ir kokie pokyčiai laukia kaimo. Apie visa tai „Banga“ kalbasi su projektų rengėjais, specialistais, politikais.
Dreverniškiai nori žinoti
Pakalbinti dreverniškiai sakosi mažai žiną apie vykdomą projektą. Kultūros namų direktorė Virginija Asnauskienė teigia, jog nereikėtų apsiriboti vien žinutėmis laikraštyje ir internete. „Organizuojame šventes, įvairius susiėjimus, kviečiame į juos rajono savivaldybės Tarybos, administracijos vadovus. Juk tai – puikios progos supažindinti gyventojus su vykdomu projektu”, - sako kultūros darbuotoja, kartu abejodama, ar ne per mažai dreverniškiai lenda į akis rajono valdžiai. „Esame kuklūs, gyvename toli nuo rajono centro, tad gal mus ir pamiršta. Manau, kad turime kalbėtis ne vien per laikraščius ar internetą. Puiki proga susitikti buvo žvejų žventė Drevernoje. Deja, valdžios atstovų nesulaukėme. Liekame kažkur šalia mus tiesiogiai liečiančių įvykių. Daug iniciatyvos rodėme ir jėgų išeikvojome, kad atgaivintume žvejo sodybą. Dabar kažkas daroma be mūsų, o juk ir dreverniškiai turi savo vizijų bei idėjų. Atrodo, kad greit tapsime Klaipėdos priemiesčiu, nes klaipėdiškiai labiau mumis domisi. Gal taip ir geriau?“
Bendruomenė nesikrato įsipareigojimų
Panašią nuomonę pareiškė neseniai Drevernos bendruomenės pirmininku išrinktas Linas Eglinskas.
- Mums, dreverniškiams, aktualu, kad atsiras prieplauka, kuri galbūt turės daug įtakos pamario kaimo būčiai pagerinti. Pastebime, kad valdžios atstovai dažnai lankosi statybose, žinome, kad bendrauja su kai kuriais verslininkais, tačiau kaimo gyventojai net neinformuojami apie tai, kas vyksta. Drevernoje daug iniciatyvių žmonių sporto, kultūros bei kitose srityse, tačiau ne taip paprasta visiems susijungti. Trūksta paprasčiausių bendrų dalykų. Jau senokai Klaipėdos rajono savivaldybė yra gavusi dreverniškių prašymą dėl bendruomenės namų šalia kitų funkcijų suteikimo žvejo sodybai. Gal šalia muziejaus ir turizmo informacijos filialų galėtų būti kuriamos ir konkretizuojamos bei realizuojamos ir dreverniškių vizijos. Ten galėtų atsirasti būtiniausios šiuolaikinės informacijos priemonės, vietelė susibėgti. Be abejo, bendruomenės atstovai be galimybės ten susieiti prisiimtų ir bent dalį įsipareigojimų, be kurių joks muziejus neapsieis, - svarstė naujasis jaunas ir energingas bendruomenės pirmininkas. – Pakrantėje šalia uosto liko 300 m laisvos žemės juosta. Kažkas ten bus daroma, tačiau bendruomenė liks šalia? Nepriekaištaujame, tik viešai pasakome savo abejones. Patys, kaip buvo įprasta sakyti, stengsimės „rodyti iniciatyvą iš apačios”. Pirmasis mūsų atsinaujinusios bendruomenės žingsnis yra bendravimas. Tikimės to paties ir iš savo valdžios atstovų.”
Buriuotojas ateitimi nebetiki
Patyręs buriuotojas Antanas Eirošius kadaise įsigijo net 13 burinių laivelių, mokė vaikus buriuoti. „Mums padėdavo jachtų klubas, paremdavo įvairiomis priemonėmis, dirbau su entuziazmu, - prisimena buriuotojas. – Kai prieplauką privatizavo, likau vienas su savo problemomis. Matyt, buvau konkurentas žirgų sportui, tad su savo jachtomis buvau iš jos išvytas, o vėliau nuvarytas ir nuo pasistatyto liepto. Visiems gražu stebėti baltus laivelius mariose, tėvams smagu, kad jų vaikai užimti, vaikai taip pat kasdien apstoję klausia, kada buriuosime, tačiau aš nematau perspektyvos. Seniūnas Valerijus Velkas per Žvejų šventę siūlė neskubėti išpardavinėti laivelių. Nežinau, ar pastačius naująją prieplauką, ten pritapsiu. Ir niekas nieko nepasako, teigia, kad dar nežinia, kas bus administratorius. Du laivelius jau pardaviau, išpardavinėsiu ir kitus, jei niekas mano gerais ketinimais nesusidomės.“
Privatizuota senoji prieplauka
Prieš keletą metų Drevernos žuvininkystės ūkio bazėje įsisteigusi UAB „Kuršių marios“ įsigijo ne tik buvusius ūkio prieplauką ir pastatus, bet ir valstybinę žemę prie jų. Dreverniškiai protestavo, nes numatomas privatizuoti žemės sklypas buvo vienintelė prieiga prie pamėgtos poilsio vietos – į marias įtekančio Drevernos upelio. Tuometinė Klaipėdos rajono savivaldybės taryba nesutiko tvirtinti bendrovės parengto detaliojo plano, kuriuo, be visų kitų objektų, UAB „Kuršių marios“ nuosavybėn turėjo atitekti ir palei upelį nusidriekusi žemės juosta (apie 2 ha). Apsukrūs bendrovės savininkai, numoję ranka į Savivaldybės tarybą, žemę įsigijo iš tiesioginio jos valdytojo – Klaipėdos apskrities viršininko administracijos. Nuo tada, kaip teigia dreverniškiai, pamėgta poilsio vieta jiems tapo neprieinama, žmonės skundėsi, kad teritorijos savininkai išgainiodavo net vaikus.
Tarp privatizuotos žvejybos prieplaukos savininkų ir Drevernos gyventojų keletą metų buvo susidariusi iš dalies konfliktinė situacija. Kaip teigia buvęs UAB „Kuršių marios“ akcininkas ir įmonės direktorius Stasys Bučinskas, niekas nenorėjo suprasti, kad praėjo laikai, kai bendru turtu visi galėjo naudotis, jį niokoti. „Žiniasklaida ir gandai perlenkdavo realybę, tačiau įsigytą turtą saugojome, nors ir nuolaidžiaudami mėginome imti mokesčius už paslaugas. Juk naudojamam turtui išsaugoti ir atstatyti reikalingos lėšos“, - sakė „Bangai“ S. Bučinskas.
Pasak Drevernos kultūros namų direktorės Virginijos Asnauskienės, naujieji senosios prieplaukos šeimininkai, oficialiai paprašius, leidžia naudotis prieplauka ir laivais švenčių renginiams organizuoti.
Lėšos – tik rekreacijai
Gavusi kvietimą dalyvauti PHARE programoje „Bendradarbiavimas abipus Baltijos sienos“ Klaipėdos rajono savivaldybė ir VšĮ Gargždų turizmo informacijos centras nusprendė rengti projektą ir dalyvauti konkurse. Palanki aplinkybė buvo Drevernoje šalia UAB „Kuršių marios“ ir AB „Hidrostatyba“ prieplaukų turimas laisvas apie 3 ha ploto valstybinės žemės sklypas, kuriame, gavus paramą, numatyta įrengti prieplauką visuomenės poreikiams. Pagal reikalavimus parengtas projektas rekreacinės paskirties prieplaukai, skirtai plokščiadugnėms jachtoms, mažiems buriniams ir motoriniams laiveliams priplaukti ir stovėti“, - aiškina Gargždų turizmo informacijos centro direktorė Daiva Buivydienė. Iš pradžių, pasak direktorės, buvo tikėtasi, kad prieplaukoje taip pat galės sustoti bei sugautą žuvį išsikrauti žvejų laiveliai, tačiau atsakymas buvo griežtas – už ES lėšas galima projektuoti tik rekreacijai skirtus objektus.
Už gautas lėšas parengtas detalusis planas, techniniai prieplaukos statybos ir J. Gižo sodybos rekonstrukcijos projektai. Dalis dokumentų pateikta konkursui Europos Struktūrinių fondų paramai gauti, J. Gižo sodybos rekonstrukcijos projektas išsiųstas kitam fondui - Norvegijos finansiniam instrumentui. Konkursas buvo sėkmingas, laimėta 15 mln. Lt. Organizaciniai rūpesčiai jau praeityje - apie rugpjūčio 28 d. prieplaukos statyba turi būti baigta.
Naudinga gyventojams
D. Buivydienė „Bangai“ paaiškino, jog baigus prieplauką Savivaldybė skelbs konkursą operatoriui prieplaukai administruoti. „Tai galės būti geriausias sąlygas pasiūlęs juridinis ar fizinis asmuo“, - sakė Gargždų turizmo informacijos centro direktorė. Darbų pakaks – reikės rūpintis prieplaukos infrastruktūra, statiniais, priimti laivelius, rinkti mokesčius ir pan.
- Gyventojai neturėtų nerimauti, - patikino D. Buivydienė. – įrengus prieplauką, atsiras didelė vandens turistų trauka, kuriai prireiks įvairių paslaugų nuo pirkinių iki žuvienės ir pramogų vakarais. Gyvenvietės žmonėms, vietos verslininkams atsiras įvairiausių galimybių. VšĮ Gargždų turizmo informacijos centras taip pat turi galimybių pasiūlyti pilną paketą paslaugų.
Politiko nuomonė
Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos narys, Turizmo tarybos pirmininko pavaduotojas Algirdas Liaudanskis:
- Abejonių, kad ne tik Drevernai, bet ir mūsų bei aplinkiniams rajonams bei Klaipėdai pramoginių laivų prieplauka Drevernoje buvo reikalinga, turbūt niekam nekyla. Privačių laivelių, jachtų mariose per pastaruosius 2-3 metus padaugėjo kelis kartus, o jiems švartuotis vietos labai mažai. Manau, kad ir tuo atveju, jei atsiras prieplaukos Svencelėje, tarp Klaipėdos miesto ir Kairių gyvenvietės, jei atvers savo vartus greta Drevernoje esanti žvejybos prieplauka, jų nebus per daug. Be to, pasirinkimo galimybė visada naudinga vartotojams. Svarbu, kad naujojoje prieplaukoje laivelius bus galima saugiai nuleisti į vandenį bei prišvartuoti ilgesniam laikui.
Kuršių marių infrastruktūra iki šiol nyki. Tokios prieplaukos iš esmės keistų situaciją, atvertų platesnes galimybes vidaus vandens kelių nuo Klaipėdos iki pat Kaliningrado plėtrai, tuo labiau, kad ir kaliningradiečiai apie tai prakalbo.
Prieplaukos infrastruktūros įrenginiai bus labai naudingi Drevernos gyventojams. Juk atsiras galimybė prisijungti prie centralizuotų vandentiekio ir kanalizacijos tinklų. Bus sutvarkytas privažiavimas į prieplauką. Be to, prireiks įvairių privačių paslaugų - prekybos turizmo ir žvejybos reikmėmis, vandens dviračių, valčių ir kt. vandens transporto priemonių nuomos, maitinimo, nakvynės, aktyvaus poilsio organizavimo ir kt. Tai – galimybės dreverniškiams imtis verslo.
Kadangi šalia prieplaukos dar lieka laisvos teritorijos, Savivaldybė turės galimybių įrengti stovyklavietę ar kempingą. Dreverniškių dėtas, jau šiandien svarstyčiau, ko gali prireikti į krantą išlipantiems turistams ir galvočiau, kaip šias paslaugas teikti, kad ir pačiam nauda būtų, ir atvykusieji būtų patenkinti.
Pasklido nuogirdų, kad kai kurie gyventojai abejoja uostelio nauda, nepatenkinti, kad negalės naudotis nemokamai. Deja, šiandieninė realybė tokia – reikia mokėti. Tiesa, bus pastatyta už Europos Sąjungos pinigus, prisidedant Savivaldybei, bet išlaikyti teks patiems. Tam prieplaukos administracija pati turės kaupti lėšas.
Rajono Savivaldybės administracija turėtų aktyviau veikti ir daugiau kontroliuoti, kad statybos būtų laiku baigtos, kad ES pinigai būtų investuoti pagal projektą.
Jadvyga SURPLIENĖ
