Verslininkai ir visuomenės veikėjai mano, kad Klaipėda turėtų siekti atgauti prieš 150 metų turėtą kurortinės vietovės statusą. Tai esą taip pat leistų gauti daugiau lėšų iš Vyriausybės miesto priežiūrai ir tvarkymui. Tuo metu miesto valdžia – griežtai prieš: kurortas trukdytų dabar Klaipėdą maitinančio uosto plėtrai.Buvusio Girulių kurhauzo laiptais sunkiai ropščiasi dviratininkai. Apgriuvę laiptai ir apleistas miškas – tik tiek belikę čia buvusio kurorto didybės.
Kur dingo prieš 150 metų pripažinti Girulių, Smiltynės ir Juodkrantės kurortai, aiškinosi LTV laida „Vasaros spalvos“.
„1861 metais vyriausybė kurorto teisę suteikė trim Klaipėdos kurortams – Smiltynei, Melnragei ir Giruliams. Iš tolimesnių vietovių dar tokį pat statusą turėjo Juodkrantė. Jie valstybės buvo paskelbti jūros kurortais. Juose pagal nuostatas buvo leidžiama vystyti kurortinę veiklą“, – pasakojo kraštotyrininkas Kęstutis Demereckas.
„Pavyzdžiui, 1863 metais jau buvo pastatytas kurhauzas, pastatas, kuriame galėjo ilsėtis atvažiavę poilsiautojai. Senose graviūrose matome, kaip ponios su šuniuku išeina pasivaikščioti prie jūros, vyrai su lazdelėmis ir smokingais kalbasi, plepasi. Prieš 150 jau atsiranda poilsiavimo tradicijos.
„Šiandien mes lyg ir turime tuos kurortus, bet lyg ir neturime. Žmonės atvažiuoja, poilsiauta, nuomojasi kambarius, stumdosi pas gimines, eina į Smiltynės, Melnragės, Girulių paplūdimius, bet apie kurortą niekas nekalba“, – sakė jis.
Ilgai tylėję neseniai subruzdo Klaipėdos verslininkai ir visuomenės veikėjai. Juk niekam ne paslaptis, kad netvarkomi paplūdimiai prastėja, ypač – Melnragės. Subruzdimo priežastis – pinigai.
Vyriausybė dabar skiria papildomų lėšų ne tik kurortams, bet ir kurortinėms vietovėms. Aišku, prieš tai reikėtų apsišluoti, stebėti vandens, oro užterštumą, kvapus ir pažaboti triukšmą.
„Ta investicija labai greitai atsipirktų: gautų iš valstybės biudžeto papildomai lėšų, kaip gauna kitos kurortinės teritorijos, kurios dabar pripažintos Lietuvoje, be to, žmonės atvažiuotų“, – kalbėjo klaipėdietė teisininkė Aldona Staponkienė.
Tačiau miesto valdžia tikina, kad piniginė, iš kurios miestas maitinasi, yra ne paplūdimiai, o uostas.
„Kurorto teritorijos statuso įteisinimas automatiškai riboja uosto veiklą. Šioje vietoje kaip miestietis, be abejo, esu už tai, kad turėtume puikius paplūdimius, kad turėtume gražiai sutvarkymą parką, kad miškai blizgėte blizgėtų. Bet kaip mieto vadovas žiūriu, kad uostas veiktų, jame dirba daug mūsų žmonių. Jis sugeneruoja 5 proc. BVP ir dirba tik 5 hektaruose. Šių dviejų dalykų subalansavimas, darbus sugyvenimas yra svarbesnis nei siekis iškovoti kurortinės teritorijos statusą“, – kalbėjo Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas.
Kasmet iš uosto gaudama lėšų, Klaipėda po truputį gražėja. Tačiau, pasak mero, padidinus duoklę 2–3 mln. litų, miestas dar labiau pasipuoštų. Kada tai įvyks, V. Grubliauskas neprognozavo.
Zina Paškevičienė
LTV „Vasaros spalvos“
