Dalia KARPAVIČIENĖ
Nors žiema jau perkopė vidurį, pavasario dar teks palaukti. Todėl besišildantieji malkomis, pasak Tytuvėnų miškų urėdijos urėdo Svajūno Vaitekūno, į girininkijas dar užsuka kuro atsargų.
Žmonės dažniausiai ieško pigesnio kuro.
Siūlo ir nenukirstą mišką, ir kirtimų atliekas
Tytuvėnų miškų urėdija valdo mažiau negu pusę rajono miškų. Likę miškai valdomi privačių miškų savininkų, iš kurių verslininkai, neturintiems galimybių pasigaminti kuro, atveža į namus. Šia paslauga daugiausia naudojasi pagyvenę žmonės.
„Mes siūlome nenukirstą mišką, kirtavietėse pasirinkti kūrenimui tinkamų kirtimų atliekų. Jau šiemet pardavėme nenukirsto miško 500, o atliekų – apie 100 kietmetrių. Per metus nenukirsto miško parduodama apie 4000, atliekų – iki 1000 kietmetrių. Atrodo, kad gyventojų, neturinčių nuosavo miško, poreikius patenkiname. Nenukirsto miško paklausa – didesnė“, – sakė Tytuvėnų miškų urėdijos urėdas Svajūnas Vaitekūnas.
Malkinės medienos kirtimų atliekų vidutinė kaina (sausio mėnesio) – 10,8 lito, nenukirsto miško malkų – 9,45-10 litų už kietmetrį. Urėdija turi ir paruoštų malkų, tačiau jų kaina kur kas didesnė – siekia 93 litus (be PVM). Kaitriausių – uosio, ąžuolo – malkų kaina – daugiau kaip pusantro šimto litų. 15 procentų malkų kainos patenka tiesioginiu mokesčiu į valstybės biudžetą.
Ir atsodina, ir įveisia miškus
S. Vaitekūnas pažymėjo, jog pagal Miškų įstatymo reikalavimus per trejus metus turi būti atsodinami plynai iškirsti miškų plotai.
Urėdijos pagal Miškų ūkio sektoriaus plėtros 2012-2020 metų įstatymo reikalavimus turi didinti ir neplynų kirtimų procentą. Pernai maždaug kas trečias hektaras buvo iškirstas neplynais kirtimais, o iki 2020 metų tokių kirtimų apimtys tik didės.
Kasmet įveisiama ir naujų miškų. Pernai pasodinta 75,3 hektaro. Nuo 2009 metų rajone, vien urėdijos valdomoje žemėje, miškų padaugėjo 495 hektarais. Daugiausia – Užvenčio, Kražių girininkijų teritorijose, prastesnėse, mažiau žemės ūkiui tinkančiose žemėse. Kartu su privačių miškų savininkais per penkmetį Kelmės rajone įveista daugiau kaip 3000 hektarų miškų.
„Vien įveisus šitiek miškų, rajone miškingumas turėtų padidėti pora procentų. 2012 metų duomenimis, rajone miškingumas siekė 31,1 procento. Lietuvos vidurkis kiek didesnis – 33,3 procento“, – sakė Tytuvėnų miškų urėdijos urėdas Svajūnas Vaitekūnas.
Sąlygos darbams miškuose – geros
Urėdas pasidžiaugė, kad nuo sausio vidurio labai pagerėjo sąlygos darbams miškuose.
Sniego beveik nėra, giliai įšalę. Todėl medvežės gali be vargo ištraukti medieną iš kirtaviečių.
„Yra buvę metų, kuomet dėl gausaus sniego iš viso į kirtavietes būdavo sudėtinga patekti. Arba technika klimpdavo dėl pavasariškai šiltų orų“, – sakė S. Vaitekūnas.
Miškuose net viduržiemį, atsižvelgus į palankias gamtos sąlygas, ugdomi ir jaunuolynai.
Miškų sodinimas numatomas išėjus pašalui. Pasak urėdo, prieš penketą šešetą metų dėl ypač šiltos žiemos sodinimas prasidėjo jau vasario pabaigoje. Tačiau tokia galimybė pasitaiko retai.
Užduotis – paruošti biokuro
Tytuvėnų miškų urėdija turi naują užduotį – gaminti iš malkinės medienos ir iš kirtimų atliekų biokurą. Rangovas atliekas smulkins ir tieks kaip biokurą šilumą gaminantiems šilumininkams.
Šakas, pakelių, pagriovių krūmus išsikerta bei išsitraukia ir patys biokuro gamintojai – didmenininkai.
„Gyventojams, ko gero, irgi būtų pigiau biokuru šildytis, tačiau tam reikalingos specialios krosnys. Pjuvenų granulių galima nusipirkti. Kiaunoriuose ūkininkaujantis ūkininkas iš jo žemėje augančių karklų, pakelių, pagriovių biokurą pats gamina ir naudoja “, – pasakojo S. Vaitekūnas.
