Verslininkai moka mokesčius, kuria darbo vietas, gamina mums kasdien reikalingus produktus ir teikia paslaugas. „Ekonomika.lt“ sudarė reitingą, kurios šalies savivaldybės yra versliausios, ir aiškinosi, kaip joms pavyko tai pasiekti.
Įvertinus įvairius praėjusių metų verslo rodiklius versliausios reitinge – sostinės, Palangos ir Panevėžio miesto savivaldybės (žr. lentelę)
Verslumas – gana sunkiai objektyviais rodikliais apibrėžiama sąvoka. Tačiau jį geriausiai atspindi pasiekti rezultatai, o ne politinės deklaracijos ar ekspertų pamintijimai, kaip geriau verslumą skatinti.
Tad „Ekonomika.lt“ reitingui pasirinko rodiklius, kurie atspindi savivaldybės gyventojų ir valdžios jau nuveiktus darbus: kiek yra veikiančių įmonių, kaip aktyviai į smulkųjį verslą įsitraukia gyventojai, kokią mokestinę naštą sukuria savivaldybės ir kokia jų investicinė bei plėtros aplinka.
Analizavome, kiek savivaldybės gyventojų turi darbo ir kaip jos sugeba panaudoti Europos Sąjungos (ES) struktūrinę paramą (išskyrus kaimo plėtrai skiriamas lėšas). Ne ką mažiau buvo svarbu ne tik veikiančių įmonių skaičius, bet ir jų sėkmė: tam pasitelkėme pelno ir pridėtinės vertės mokesčio rodiklius.
Vilniaus miesto savivaldybė pirmauja vienam gyventojui tenkančiu veikiančių įmonių skaičiumi, taip pat jų sumokamu PVM dydžiu: vienai įmonei per metus vidutiniškai tenka apie 160 tūkst. litų. Vis dėlto Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) sudarytame Lietuvos savivaldybių reitinge-2011 sostinės nustatyti mokesčiai ir administracinė našta vertinami tik 42,9 balo iš 100 galimų. Čia taip pat vienam gyventojui tenka ne itin daug ES fondų paramos, nors sostinės savivaldybė iki šio birželio iš viso panaudojo daugiausia ES paramos – daugiau nei 1 mlrd. litų. Gerokai mažesnė bendra suma ES paramos panaudojusio Birštono: vienam gyventojui teko net 23,2 tūkst. litų ES paramos. Mažiau, bet taip pat įspūdinga suma tenka ir vienam Druskininkų gyventojui – daugiau nei 9 tūkst. litų.
Smulkieji rekordininkai
Palangos miesto savivaldybę verslumo reitinge į pirmųjų gretas išstūmė smulkieji verslininkai: šioje savivaldybėje rekordiškai daug – per 10 proc. – gyventojų turi verslo liudijimus, kai, pavyzdžiui, daugiausia verslo liudijimų išdavusiame Vilniuje tokių gyventojų dalis sudaro vos 3,45 proc. Palangoje taip pat santykinai yra daug veikiančių įmonių bei gyventojų, užsiimančių individualia veikla. Tačiau, LLRI ekspertų vertinimais, šioje savivaldybėje ne itin palankiai sudarytos sąlygos investicijoms ir plėtrai. Be to, savivaldybės įmonės praėjusiais metais buvo skolingos PVM.
Panevėžio miesto savivaldybė įvertinta už vieną mažiausių mokestinių bei administracinių naštų, taip pat palankias sąlygas investicijoms bei plėtrai. Pastaruoju rodikliu ją lenkia tik Klaipėdos miesto savivaldybė, o mokestinėmis sąlygomis – Kauno rajonas.
Kauno mieste santykinai daugiausia gyventojų, užsiimančių individualia veikla, tačiau, kaip ir visų didžiųjų miestų savivaldybių, vienam gyventojui čia tenka mažiausiai panaudotos ES paramos – vos 1,3 tūkst. litų.
Didžiausia mokestinė ir administracinė našta, LLRI ekspertų vertinimu, – Druskininkuose, Alytaus miesto savivaldybėje – daugiausia bedarbių. Tačiau abiejų savivaldybių įmonės vidutiniškai sumokėjo daugiau nei 30 tūkst. litų PVM.
Reikia lyderių
„Kartais geriau daryti mažiau, nei daugiau“, – sako banko „Nordea“ ekonomistas Žygimantas Mauricas. Anot jo, savivaldybės neretai sukuria didžiulį biurokratinį aparatą norėdamos, kad verslui būtų lengviau kurtis, ir gauna atvirkščią efektą.
Pasak jo, didžiausia problema verslui šiandien – nekilnojamasis turtas, mat itin ilgai trunka projektus rengti, žemės paskirtį keisti, planuoti: „Biurokratizmas atbaido investuotojus. Didelę reikšmę turi ir stiprūs lyderiai, galintys užmegzti asmeninį kontaktą su investuotojais ir suteikti jiems komforto. Lietuvoje yra savivaldybių, kurių įvaizdis prastas, nėra stiprių lyderių. Nors daugelis mūsų savivaldybių turi daugiau pranašumų nei, pavyzdžiui, Estijos regionai, to nemokame parodyti.“
LLRI eksperto Vytauto Žukausko nuomone, nors verslui iš esmės svarbios visos sritys savivaldybėse, daugiausia įtakos turi rodikliai, susiję su statybomis ir teritorijų planavimu bei mokesčiais: „Kiekvienam verslininkui, kuris galvoja apie plėtrą ir statybas, svarbu, kiek laiko savivaldybėje derinami detalieji planai, per kiek laiko gaunami leidimai.“
Jo nuomone, Lietuvoje ši sritis neretai tampa „butelio kakleliu“, kuriame įstringa ne vienas puikus projektas ar investicijos.
Geriausia netrukdyti
„Mokesčiai kiekvienam verslui turi tiesioginę įtaką. Tačiau savivaldybės neretai į mokesčius žiūri ne kaip į būdą daryti įtaką rinkai, o kaip į būdą susirinkti pajamas į biudžetą“, – sako V. Žukauskas.
Šiai nuomonei pritaria ir „Ekonomika.lt“ kalbinamas bendrovės „Lifosa“ generalinis direktorius Jonas Dastikas. Svarbiausia, kad verslininkams savivaldybė netrukdytų: „Jos galėtų palengvinti įvairių dokumentų forminimą ir derinimą. Lietuvoje sukurta daugybė biurokratinių kliūčių, kurios stabdo verslo plėtrą, pavyzdžiui, teritorijų planavimas. Kartais net nebeaišku, nuo ko jis priklauso. Man atrodo, ateityje plėstis bus visai neįmanoma.“
V. Žukauskas priduria, kad jeigu šiuo metu laisvosios ekonominės zonos vertinamos kaip gėrybė, LEZ taisyklės turėtų galioti visoje savivaldybėje, ne tik kurioje nors jos dalyje.
„Jeigu savivaldybei yra gerai pritraukti verslą, o verslininkai renkasi LEZ, nes ten plėtoti verslą lengviau, LEZ taisyklės turėtų galioti visur. Savivaldybės, kurios tai padarys, tikrai laimės“, – tikino V. Žukauskas.
Principu, kad geriausia verslui netrukdyti, teigia besivadovaujantis sostinės meras Artūras Zuokas: „Kad sostinė yra tinkama verslui kurti, rodo tokie pavyzdžiai, kaip detaliojo plano IKEA parduotuvei tvirtinimas, kuris užtruko vos pusmetį. Visos procedūros savivaldybėje jau dabar supaprastintos, kad verslininkams reikėtų kuo mažiau užtrukti derinant įvairius leidimus“, – sako A. Zuokas.
Jis skaičiuoja, kad sostinės investicinis potencialas siekia 2 mlrd. litų – tiek šiuo metu yra objektų, turinčių detaliuosius planus ir susidomėjusius investuotojus.
Panevėžio miesto atstovai pasakoja dalyvaujantys įvairiuose projektuose, ieškantys investuotojų buvusių gamyklų pastatams. Druskininkai verslininkams teikia paramą reklama, Šiaulių Pramonės parke besikuriantiems verslininkams suteikta galimybė 10 metų nemokėti žemės nuomos ir nekilnojamojo turto mokesčių. Alytuje verslą plečiantiems verslininkams suteikiamos mokestinės lengvatos, o smulkieji ir vidutiniai verslininkai gali tikėtis įmonių steigimo išlaidų kompensavimo.
Nuomonės:
Vitalijus Satkevičius, Panevėžio miesto savivaldybės meras
Užsienio investicijos, „Via Baltica“ magistralė, ES parama ir laisvoji ekonominė zona – tai keturi banginiai, ant kurių laikosi mūsų savivaldybė. Dabar norime pritraukti investicijų į šiandien neveikiančių gamyklų teritorijas, pavyzdžiui, „Ekrano“, „Auridos“
Kristina Miškinienė, Druskininkų miesto vicemerė
Gerus savivaldybės rezultatus lėmė didėjantys turistų srautai ir augantis paslaugų sektorius. Mes nuo vietos mokesčių atleidžiame verslininkus, kuriančius darbo vietas ir investuojančius į infrastruktūros atnaujinimą. Surinktus mokesčius naudojame turizmo paslaugų reklamai
Justinas Sartauskas, Šiaulių miesto meras
Šiauliai pirmieji ėmėsi steigti pramonės parką. Mes turime išskirtines logistikos sąlygų, mat kroviniai gali būti vežami keliais, oru ir geležinkeliu. Atsižvelgiant į verslininkų pageidavimus buvo nuspręsta koreguoti ir bendrąjį miesto planą
