Pirkėjų tyrimo metu buvo nustatyta, kurias parduotuves dažniausiai renkasi gyventojai. Dažniausiai lietuviai apsiperka „Maximos“ parduotuvėse, toliau rikiuojasi „Lidl“ ir „Norfa“.
Maistui tenka taupyti
Portalo tv3.lt skaitytoja vilnietė pensininkė Marija pasakojo, kad maistui per mėnesį stengiasi išleisti ne daugiau kaip 150 eurų.
„Gyvenu viena, perku būtiniausius ir pigiausius produktus.
Juk turiu nemažai laiko todėl apsilankau visose netoli namų esančiose maisto parduotuvėse, tikrinu nuolaidas, ieškau prekių su akcija. Todėl ir pavyksta sutaupyti“, – pasakojo moteris.
Tuo metu vilnietė Ingrida gyvena su vyru ir 3 metų dukra.
„Stengiuosi apsipirkti vieną kartą per savaitę, vieno apsipirkimo metu išleidžiu 60–90 eurų. Tačiau būna, kad maisto produktų pritrūksta, todėl tenka parduotuvėse apsilankyti ir dažniau nei kartą per savaitę. Vidutiniškai maistui išleidžiame beveik 400 eurų per mėnesį.
Specialiai nuolaidų negaudome, tačiau jeigu kažkokioms prekėms taikomos nuolaidos jų nusiperkame daugiau ir taip kaupiame atsargas“, – sakė Ingrida.
Dažniausiai apsiperka „Maximoje“
Žinių radijo laidoje „Rinkodaros guru“ „Shopper Quality Group“ valdybos narė, iniciatyvos „Pagirkime aptarnavimą“ įkūrėja Neringa Kazlauskienė pasakojo, pagal ką gyventojai renkasi parduotuves ir kurioje lankosi dažniausiai.
„Šiais metais atlikto tyrimo metu buvo nustatyta, kad pagrindinis kriterijus, pagal kurį pirkėjai rekasi maisto prekių parduotuvę yra kaina. Pagal šį kriterijų parduotuvę renkasi netgi 71 proc. gyventojų. Taip pat žmonėms svarbu, kur yra maisto parduotuvė. Taip parduotuvę renkasi beveik 50 proc. žmonių. O parduotuvės asortimentas rūpi 30 proc. pirkėjų“, – skaičiavo klientų aptarnavimo specialistė.
Pasak jos, pirkėjai įvardijo ir prekybos tinklų parduotuves, kuriose lankosi dažniausiai.
„Pirkėjai dažniausiai lankosi „Maximoje“. Šio prekybos tinklo parduotuvėse per pastaruosius du mėnesius apsilankė 76 proc. gyventojų. Antroje vietoje yra „Lidl“ prekybos tinklo parduotuvės, o trečioje vietoje – „Norfa“. Toliau rikiuojasi „Iki“ ir „Rimi“.
Tačiau aptarnavimas pirkėjams labiausiai patinka „Lidl“ parduotuvėse. Jie tikina, kad aptarnavimo kokybė ten geriausia. Toliau rikiuojasi „Maxima“ ir „Norfa“, – vardijo N. Kazlauskienė.
Vien maistui išleidžia 500 eurų
Pasak SEB banko ekonomisto Tado Povilausko, naujausi namų ūkių biudžetų tyrimo duomenys rodo, kad keturių asmenų šeima Lietuvoje 2021 m. vidutiniškai per mėnesį maistui skyrė 27 proc. visų savo išlaidų, t.y. kiek daugiau nei 400 eurų.
„Kadangi maisto kainų infliacija 2022 metais siekė 26 proc., vadinasi, pernai ši suma tokiai šeimai vidutiniškai išaugo iki 500 eurų.
Remiantis statistikos šaltiniais galima teigti, kad statistinis Lietuvos gyventojas maistui skiria 20–30 proc. visų savo vartojimo išlaidų. Tiesa, šis procentas tiesiogiai koreliuoja su gaunamomis pajamomis: kuo jos mažesnės, tuo maistui tenkanti išlaidų dalis yra didesnė. Pavyzdžiui, minėto namų ūkio biudžetų tyrimo duomenimis, mažiausias pajamas generuojančių namų ūkių išlaidos maistui viršija 30 proc. ribą. Tuo metu vidutinis Vakarų Europos gyventojas maistui skiria 16 proc. savo mėnesio išlaidų“, – skaičiavo ekonomistas.
Anot jo, siekiant efektyviai valdyti savo finansus, vidutines pajamas gaunantiems gyventojams rekomenduojama maistui skirti iki 25 proc. gaunamų pajamų, o dar geriau – iki 20 proc.
„Jei pasiekti tokio balanso nepavyksta, tikslinga ieškoti to priežasčių. Tarp dažniausiai pasitaikančių jų – išlaidų maistui planavimo nebuvimas. Šiuo atveju, patarimai, kaip mažinti išlaidas maistui, išties paprasti: į parduotuvę eiti tik su reikalingų produktų sąrašu, stengtis į parduotuvę eiti rečiau – planuoti artimiausių dienų meniu, skirti laiko produktų kainoms palyginti ir kt.“ – vardijo ekonomistas.
Pigiausių produktų krepšelis brangsta
Pigiausių maisto produktų krepšelis Lietuvos parduotuvėse vasarį brango, rodo kainas stebinčio portalo pricer.lt analizė.
Palyginti su sausiu, pigiausių maisto produktų vidutinis krepšelis vasarį brango 1 proc. (0,8 euro), o palyginti su 2022-ųjų vasariu buvo 28,6 proc. (17,16 euro) brangesnis.
Pigiausias krepšelis buvo „Maximoje“ – 65,5 euro (brango 1,58 euro), antroje vietoje „Barbora“ – 74,01 euro (brango 1,46 euro), trečioje „Rimi“ – 77,12 euro (pigo 6,45 euro), ketvirtoje „Lidl“ – 77,53 euro (brango 4,92 euro), penktoje „e-Rimi“ – 79,47 euro (pigo 6,34 euro), šeštoje „Norfa“ – 79,79 euro (brango 3,36 euro), septintoje „Iki“ – 81,91 euro (brango 3,91 euro), aštuntoje „Last Mile“ – 82,89 euro (brango 3,95 euro).
Populiarių ir gerai žinomų produktų vidutinio krepšelio kainų analizė rodo, kad per mėnesį kainos pigo 3 proc. (1,89 euro), o per metus pabrango 28,2 proc. (13,36 euro).
Iš pricer.lt stebimų 52 prekių kainų brango visos, reikšmingai – 10 proc. ir daugiau – brango 48 prekės. Labiausiai brango pigiausia juoda duona, kiaušiniai, pigiausias batonas, cukrus, pomidorų sultys, vištiena, pieno produktai buvo brangesni 15–50 proc.
