Jurgita Juškevičienė
Pernai Šiaulių apskrityje pasinaudojant valstybės parama sukurtos 43 naujos darbo vietos. Dalį lėšų joms sukurti investavo patys darbdaviai. Tačiau bedarbių skaičius šiemet didėjo – Šiaulių teritorinės darbo biržos aptarnaujamoje teritorijoje sausio pradžioje įregistruota daugiau negu 21 tūkstantis bedarbių – tūkstančiu daugiau negu prieš mėnesį.
Sukūrė 43 naujas darbo vietas
Pernai įgyvendinus aštuonis projektus Radviliškio, Šiaulių, Kelmės, Joniškio rajonuose ir Akmenės mieste, įsteigtos 43 naujos darbo vietos, daugiausiai kvalifikuotiems darbuotojams: vairuotojams, operatoriams, statybininkams, virėjoms, padavėjoms, gamybos darbininkams.
Darbo vietoms įsteigti buvo skirta daugiau nei 1,4 milijono litų valstybės parama, pačios įmonės investavo daugiau nei milijoną litų.
Net keturis projektus įgyvendino darbdaviai iš Radviliškio rajono – Sigito Krivicko įmonė „Fasma“. Ji įsteigė 21 naują darbo vietą – dalyvavo jau ketvirtame Vietinių užimtumo iniciatyvų projekte. Tai vienintelė iš aštuonių įmonių, kurios įdėtos lėšos viršijo valstybės paramos lėšas.
Devynios darbo vietos įkurtos Šiaulių rajone, septynios – Naujojoje Akmenėje. Čia atidaryta kavinė, kurios, pasak Akmenės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus Apolinaro Niciaus, trūko. Šiaulių teritorinės darbo biržos Akmenės skyriaus vadovas Algis Rudys pasakojo, kad darbdavys labai skrupulingai rinkosi darbuotojus ir, jeigu kitur būna didelė kaita, tai šioje kavinėje kol kas visi įdarbinti žmonės tebedirba.
Joniškio rajone įsteigta viena darbo vieta, Kelmės rajone – 4 naujos darbo vietos.
Prižiūri trejus metus
„Trejus metus vykdoma naujai įsteigtų darbo vietų kontrolė, jų negalima panaikinti“, – sako biržos Užimtumo rėmimo skyriaus vyriausioji specialistė Ramunė Balčiūnienė.
Vietinių užimtumo iniciatyvų projektai rengiami nuo 2001 metų. R. Balčiūnienė sako, kad paraiškų dalyvauti projektuose pernai sulaukta trimis daugiau nei 2012 metais ir sukurta 20 darbo vietų daugiau.
Daugiausiai darbo vietų – 110 buvo įkurta 2003 metais. Vėliau įkuriamų naujų darbo vietų skaičius mažėjo, o dabar vėl jaučiamas pakilimas.
Dalyvaudamas projekte darbdavys turi įdėti 35 procentus privačių lėšų, 65 procentai lėšų skiriama iš valstybės biudžeto. Pasak susitikime dalyvavusių savivaldybių atstovų, kai kurioms įmonėms laimėti projektus sutrukdo savų lėšų trūkumas. Bankai nenori suteikti paskolų įmonėms, ypač įsikūrusioms kaimuose ar nedideliuose miestuose, nes jų turimas nekilnojamasis turtas yra per mažos vertės.
Išaugo darbo jėgos paklausa
Biržos Darbo išteklių skyriaus vedėjos Vaidos Ignotienės pateiktais duomenimis, pernai padidėjo registruota darbo jėgos paklausa. Šiaulių teritorinė darbo birža įregistravo 24935 laisvas darbo vietas (2537, arba 11,3 proc., laisvų darbo vietų daugiau nei 2012 metais).
„Tai didžiausia darbo jėgos paklausa per pastaruosius penkerius metus. Didžiausia darbo jėgos paklausa – Šiaulių mieste, mažiausia – Akmenės rajone“, – komentavo V. Ignotienė.
Darbo rinkoje trūksta kvalifikuotų darbininkų. Jiems darbo pasiūlymų pernai registruota du kartus daugiau nei bedarbių. Labiausiai trūko tolimųjų reisų vairuotojų ir kilnojamųjų įrenginių operatorių, plataus profilio statybos darbininkų, pardavėjų, pardavimo vadybininkų, suvirintojų, šaltkalvių, siuvėjų, konditerių.
Daugėjo bedarbių su aukštuoju išsilavinimu
Pernai išaugo bedarbių su aukštuoju universitetiniu ar kolegijos išsilavinimu skaičius – įregistruoti 5409 bedarbiai.
Įregistruoti 2147 absolventai – 37, arba 1,8 proc., daugiau nei 2012 metais. Jų dalis nuo bendro užsiregistravusių bedarbių skaičiaus padidėjo nuo 6,9 iki 8,2 procento.
„Pernai Darbo biržoje užsiregistravo 387 pedagoginį išsilavinimą turintys asmenys, bet nebūtinai pernai atleisti iš mokyklų ar darželių, tai 20 procentų daugiau nei 2012-aisiais. O laisvų darbo vietų pedagogams užregistruota 252 – 13 procentų mažiau nei 2012 metais“, – konstatuoja V. Ignotienė.
Daugiausiai į Darbo biržą užsiregistravo pradinio ugdymo mokytojų – 50, o laisvų darbo vietų registruota 31. Daug prastesnė specialiųjų pedagogų, kūno kultūros, dailės mokytojų padėtis. Jų įregistruota atitinkamai 30, 24 ir 22, o laisvų vietų – vos po 5.
Didesnė darbo pasiūla nei paklausa yra anglų kalbos mokytojų (įregistruota 18 mokytojų, darbo vietų – 35) bei darželio-lopšelio auklėtojų (įregistruota 15 pedagogų, darbo pasiūlymų – 35).
Mažai galimybių įsidarbinti turi ir kiti bedarbiai su aukštuoju išsilavinimu: administratoriai, socialiniai darbuotojai, aplinkos apsaugos inžinieriai.
Galimybės mokytis
Profesinio mokymo priemonėse dalyvauti prioritetas teikiamas trims bedarbių grupėms: jaunimui iki 29 metų, ilgalaikiams (nedarbo trukmė ilgesnė kaip metai, jaunimo iki 25 metų – ilgesnė kaip pusmetis) ir nekvalifikuotiems bedarbiams.
Į viešuosius darbus nukreipiami pirmiausiai ilgalaikiai bedarbiai, jaunimas iki 25 metų, vyresni kaip 50 metų ir nekvalifikuoti bedarbiai.
Į visas kitas aktyvias darbo rinkos priemones (įdarbinimo subsidijuojant, darbo įgūdžių įgijimo, darbo rotacijos, paramos darbo vietoms steigti, teritorinio judumo ir profesinės reabilitacijos) nukreipiami ilgalaikiai bedarbiai, jaunesni kaip 25 ir vyresni kaip 50 metų.
Nepaisant pirmumo teisės, visose aktyvios darbo rinkos priemonėse gali dalyvauti ir kiti bedarbiai, jei tik yra laisvų vietų ir noro.
Pasak V. Ignotienės, aktyvios darbo rinkos politikos įgyvendinimas pernai nedarbą sumažino 0,7 procento.
STATISTIKA
* Šiaulių regione nedarbas pernai siekė 11,4 procento. Didžiausias – Kelmės rajone (17,4 proc.) ir Naujojoje Akmenėje (16,4 proc.). Mažiausias – Šiaulių mieste ir rajone (beveik 9 proc.). Darbo pasiūla lyginant su 2012 metais išaugo 22 procentais.
* Pernai kreipėsi 26307 bedarbiai (4241, arba 13,9 proc., mažiau nei 2012 metais). Daugiausiai registravosi Šiaulių miesto gyventojų, mažiausiai – Pakruojo rajono gyventojų. Vyrų – 57 proc., moterų – 43 proc.
* 80 proc. sumažėjo iš įmonių gaunamų pranešimų apie numatomus grupės darbuotojų atleidimus. Pernai gauti 5 pranešimai apie numatomus grupės darbuotojų atleidimus, įspėti 128 darbuotojai (2012 m. gauti 9 pranešimai apie numatomą 302 darbuotojų atleidimą).
* Pagal ekonomines veiklas daugiausiai pasiūlymų registravo paslaugų įmonės (52,3 proc.), mažiausiai – žemės ūkio įmonės (12,2 proc.). Laisvų darbo vietų struktūroje didėjo darbo pasiūlymų dalis statybos ir paslaugų sektoriuje, mažėjo žemės ūkyje ir pramonėje.
* Pernai veiklą pagal verslo liudijimą vykdė 8363 asmenys, 2012 metais – 6702.
* Per 2013 metus įdarbinta 17814 Šiaulių teritorinėje darbo biržoje registruotų asmenų, iš jų 70 proc. įdarbinti tarpininkaujant darbo biržai, 30 proc. įsidarbino savarankiškai.
Šiaulių teritorinės darbo biržos duomenys
