Tekstas pretenzingas, bet galiausiai viskas suvedama į dirbtinę priešstatą, užfiksuota jau pačiame šio straipsnio pavadinime, todėl ir rezultatas atitinkamas - skaitykite pirmą ("Otto") komentarą.
Šiaip jau tautinės valstybės buvo kuriamos (arba jomis virto jau egzistavusios valstybės) XVIII a. pabaigoje - XIX a. viduryje. Čia tik mes Vidurio bei Rytų Europoje pasivėlinome, ir tvėrėme tas tautines valstybes ant Austro - Vengrijos, Rusijos ir Osmanų imperijų griuvėsių XIX a. pabaigoje - XX a. pradžioje. "Tautiškumo" trumpos kelnės ir toks pats trumpas protas lėmė, kad per jį apturėjome du pasaulinius karus. Konkrečiu Lietuvos atveju tai reiškia, kad tik dėl išorinių ir ganėtinai atsitiktinių veiksnių šiandien turime Vilnių ir Klaipėdą, o jei būtume spėję pažabotį tą "tautiškumą", tai gal šiandien Vilnius būtų ne mūsų valstybės pakraštyje, o jos viduryje.
Taip kad įsidėkite tą savo "tautiškumą" žinote kur... Civilizuotas pasaulis (o ne koks nors L.Kasčiūnas) jau seniai atsakė į tą klausimą - valstybė privalo būti ne tautinė, o pilietinė, ir ne tiek svarbu, ar ji vadinsis respublika, ar konstitucine monarchija.

Ar kas nors motat kgb mašlo gabėninų gyvuliniais vagonais maskvėnų pusan?

Karina gelažis jau senokai išvažta.
Kadu LIETUVOJE prasdės kgb mašlovežis?

Ne analizė, o gryna demagogija, net pacituot tinkamai nemoka.

DĖL SNORO AFEROS PLĖŠIKĖI D.GRYBAUSKAITĖI APKALTĄ IR Į KALĖJIMĄ!

Lietuva lietuvių ar visų, tame tarpe ir jos priešų? Mano namai mano ar visų? O mano žmona?