Per ateinančius 10 metų Baltijos regioną su Europa sujungs elektros tiltai ir transporto arterijos. Be to, išaugs ekonomika, sumažės nedarbas ir socialinė atskirtis. Tokį klestėjimo planą vakar Vilniuje patvirtino Baltijos jūros valstybių lyderiai, o jį įgyvendinti įsipareigojo ir Europos Komisijos pirmininkas Žozė Manuelis Barozas (Jose Manuel Barroso).
Energetikai - milijonai
Vakar Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė per darbo pusryčius su Ž.M.Barozu kalbėjosi apie pasirengimą birželio viduryje vyksiančiai Europos vadovų tarybai, kurioje bus diskutuojama apie ekonominę krizę, finansų padėtį ir perspektyvą iki 2020 metų.
Pasak valstybės vadovės, Lietuva sieks, kad Baltijos regiono energetika taptų vienu iš svarbiausių europinių projektų naujoje Bendrijos finansinėje perspektyvoje.
D.Grybauskaitė apgailestavo, kad po šešerių narystės Europos Sąjungoje metų Baltijos regionas tebėra izoliuotas, o už energetinius resursus, ypač dujas, moka daugiau nei kitos Europos valstybės. Taip, anot prezidentės, yra, nes esame atskirti ir priklausomi nuo vieno šaltinio. Dėl to būtina kurti bendrą Baltijos šalių energetinę rinką, teikti paraiškas gauti Europos Sąjungos finansinę paramą.
Ž.M.Barozas pareiškė, kad Europos Komisija dės visas pastangas bendrai Europos energetinei rinkai sukurti. Pasak jo, energetikos jungčių projektams skirta 275 mln. eurų Europos Sąjungos lėšų.
Tačiau planuojamas Lenkijos ir Lietuvos dujotiekio projektas kol kas yra sulaukęs tik politinio Europos Komisijos pritarimo, o jo finansinė perspektyva neaiški.
Iš skurdo - į rojų
Ž.M.Barozas, kaip Europos Komisijos delegacijos vadovas, dalyvavo Baltijos jūros valstybių vyriausybių vadovų susitikime, kur buvo diskutuojama apie regiono konkurencingumo skatinimą, ekonomikos augimą ir bendradarbiavimą energetikos srityje, tartasi, kaip didinti bendradarbiavimo struktūrų ir instrumentų efektyvumą.
Kartu su regiono valstybių lyderiais Ž.M.Barozas prisiėmė tvirtą politinį įsipareigojimą paversti tikrove pagrindinį susitikimo dokumentą - Vilniaus deklaraciją “Baltijos jūros regiono vizija 2020-iesiems".
Deklaracijoje teigiama, kad Baltijos regionas, išnaudodamas regioninio bendradarbiavimo struktūrų potencialą ir patyrimą, turi gerų galimybių tapti vienu labiausiai klestinčių, novatoriškų ir konkurencingų pasaulio regionų.
Dokumente įsipareigojama atkurti gerą Baltijos jūros ekologinę būklę, skatinti inovacijomis pagrįstos ekonomikos augimą, sukurti integruotą energetikos ir transporto infrastruktūrą, sumažinti nedarbą, socialinę atskirtį ir nelygybę, užtikrinti regiono socialinę gerovę ir viešąjį saugumą.
Interesai ne visur sutampa
Būdų, kaip vos per dešimtmetį pavers Baltijos regioną klestinčiu, susitikimo dalyviai nenurodė. Mat šiandien jiems tenka spręsti kur kas proziškesnes problemas. O dėl jų, pasirodo, susitarti sunkiau nei piešti rožines vizijas.
Rusijos vicepremjeras Viktoras Zubkovas plenarinėje sesijoje pabrėžė, kad Maskvą tenkina dabartiniai regioninio bendradarbiavimo mechanizmai, o naujas iniciatyvas Rusija vertins tik gerai į jas įsigilinusi.
Pasak Lenkijos užsienio reikalų ministro Radoslavo Sikorskio (Radoslaw Sikorski), Lietuvos ir Lenkijos vykdomiems projektams gali daryti įtakos tautinių mažumų klausimas. Be to, Lenkija siekia Lietuvos palaikymo Europos Komisijoje dėl Lenkijos ir Rusijos pasiūlymo, kad visi Kaliningrado srities gyventojai galėtų be vizų keliauti į Lenkiją ir Lietuvą. Tuo tarpu Lietuva laikosi pozicijos, kad supaprastintas gyventojų judėjimas būtų taikomas tik 30 kilometrų pasienio zonoje.
Dr. Kęstutis JASKELEVIČIUS - ekonomistas:
Įžvelgiu tam tikrą dramatišką šio viršūnių susitikimo kontekstą. Vis dėlto artėja Europos Sąjungai lemtinga valanda. Ji gali žlugti dėl nevykusiai sukonstruoto ekonominio mechanizmo: nėra valiutinės vienybės, bendros mokesčių politikos, o jos nesant gyvenimo lygis skirtingose šalyse labai skiriasi.
Šiame kontekste - išliks Europos Sąjunga ar ne - kiekvienas savų interesų labiau paiso, projektuoja savo ateitį po Europos Sąjungos. Ir V.Putino neatvykimas davė toną - nedalyvauja ir lenkų, švedų, danų premjerai. Manyčiau, tai ne užimtumo dalykai, o tiesiog pozicijų demonstravimas. Štai rusai su vokiečiais savo interesus puikiai suderina ir be šito Baltijos šalių forumo. Lenkai taip pat greičiausiai ieškos rimtesnio partnerio nei Lietuva. Ir tas bendrų energetikos projektų finansavimas gali būti labai komplikuotas. Pats Ž.M.Barozas nieko konkretaus nesako. Taigi, mano prognozės niūrokos.
O kurti vizijas, piešti rojų ateityje nerimta. Juk nepasiūlyta jokių priemonių, kaip tą rojų pasiekti. Krizė, ko gero, dar net neįpusėjusi, nes skolos auga. Valstybėms teks mažinti išlaidas, jei nenorės biudžeto deficitų dengti skolomis. Ir niekada čia to vieningo klestėjimo nebus. Jei pasieks, tai tik tokios valstybės, kurios racionaliai tvarkosi, pavyzdžiui, Estija. O bendromis jėgomis, manyčiau, tai daugiau butaforinis veikimas.
