Rugsėjo pirmosios išvakarėse po kaimus su draugais klajojusį vienuolikmetį vienoje sodyboje apkandžiojo šuo.
Kas vaikus traukia į aplinkinių kaimų svetimas sodybas, žmonės aiškina įvairiai, tačiau sutaria – atsakomybę už nepilnamečius turi jausti ir jų tėvai.
Rugsėjo pirmosios išvakarėse moksleiviai ir jų tėvai šventei ruošėsi įvairiai. Vieni ragino praustis ar patys prausė mažuosius pradinukus, lygino jų drabužėlius, kiti priminė vyresniesiems, kad atostogos baigėsi ir iš ryto negailestingai skambės žadintuvas.
Nežinia, ką tą vakarą veikė ir apie ką kalbėjosi pamiškėje gyvenanti daugiavaikė šeima, kurios vienuolikmetis sūnus dar nebuvo namuose, nors jau temo.
Akmeniškis – atokus kaimas, prigludęs šalia miško, po kurį slankioja ne tik nedraugiškai nusiteikę žvėrys.
Tačiau, kaip paaiškėjo, berniukui pavojus grėsė ne miške ir ne iš laukinių žvėrių. Vienuolikmetį penktadienio vakare apkandžiojo šuo Rokis, kartu su vyresniu keturkoju bičiuliu saugantis Latvelių kaimo sodybą. Šuo apkandžiojo berniuko blauzdą. Medikai sutvarkė žaizdą ir vaikui skyrė skiepus nuo pasiutligės. Į medikus kreiptasi rugsėjo 1 dieną, šeštadienį.
Latveliai nuo Akmeniškio nutolę gal apie penkis ar daugiau kilometrų, o šuo berniuką apkramtė jau artėjant sutemoms.
Apie šuns išpuolį šeimininkas sužinojome iš nukentėjusiojo tėvų
Latveliuose gyvenantis Rimantas Daugis sako ankstų šeštadienio rytą sulaukęs Akmeniškyje gyvenančios Danutės Timukaitės skambučio. Vyriškis išgirdęs, kad jo šuo vakare sukandžiojęs vienoje iš Akmeniškio sodybų gyvenančios šeimos vaiką. Moteris teiravosi, ar šuo yra skiepytas nuo pasiutligės.
R. Daugis sako klausinėjęs, kuris iš dviejų šunų galėjęs įkąsti berniukui, nes iš karto negalėjo atsiminti, kokiu laiku ir kuris iš mišrūnų buvo paskiepytas.
Kadangi vyras abejojęs skiepijimo laiku, o nuo to priklauso vaiko sveikata, jis teigė pasakęs, kad jaunylis šuo neskiepytas. Galvojo, kad negalima rizikuoti vaiko sveikata, nors ėmęs pyktis ant nežinia kokiais tikslais sodyboje apsilankiusių paauglių.
„Nei to vaiko motina, nei tėvas man neskambino, pas mane neatėjo ir nepaklausė, kaip šuo galėjo užpulti jų vaiką. O dabar kaimynai sako skaitę rajono spaudoje, kad aš neva turintis tartis su vaiko tėvais dėl žalos atlyginimo, nes man gresia bauda už šuns nepriežiūrą“, – kalbėjo R. Daugis. Jis tikino, kad ant ilgų grandinių pririšti jo šunys galėję užpulti tik tuos, kurie ne pirmą sykį kėsinosi išleisti kurą iš kieme stovinčio traktoriaus.
Šuo sužeistas pagaliais?
„Kodėl tėvai nesidomi, ką veikia naktimis jų vaikai?“ – pyko R. Daugis.
Anot jo, aplinkiniai kaimai ne tik nuo vagių, bet ir nuo paauglių daromų piktavališkų kiaulysčių negali apsiginti. Ir tas šuns apkandžiotas vaikas yra prikrėtęs nemažai eibių, apie kurias žino ir policija.
R. Daugio žmona Vaida sako tą penktadienio vakarą, apie 22 valandą, dar gaminusi mišraines žiemai. Išgirdusi triukšmą – jaunų žmonių balsus ir šunų lojimą – pagalvojo, kodėl vaikai dar ne namie, kur turėtų ruoštis Rugsėjo pirmajai.
Vaidos vyras Rimantas kalbėjęsis telefonu su Norvegijoje dirbančiu sūnumi, namie buvo įjungtas televizorius. Tad žmonės sako gerai ir nesupratę, kodėl tie jų šunys loja. Manė, kad jie, kaip įprasta, pyksta ant keliu einančių ir juos erzinančių jaunuolių.
Netrukus triukšmas nurimęs. Tik rytojaus dieną Akmeniškyje gyvenančios moters telefono skambutis atskleidė įvykį.
R. Daugis rodė korespondentei šunų skiepijimo pasus, o jo žmona atnešė kieme surinktus pagalius. Ko gero, jomis buvo daužytas šuo, jam sužeista ausis. Sutuoktiniai tvirtino, kad jų šunys buvo pririšti.
V. Daugienė atpažino ir pagalius – anot moters, tai yra už upelio gyvenančios senutės Onos Lazauskienės lazdos, kuriomis besiramsčiuodama ji gali judėti.
84 metų sunkiai vaikštanti senutė kaipmat atpažino vieną iš savo lazdų, kurią jai atnešė kitame upelio krante gyvenanti ir kartu su korespondente apsilankiusi V. Daugienė.
O. Lazauskienė pasakojo, kad savaitgalio naktį dingo ne tik jos lazdos, bet ir kieme buvęs didžiulis svogūnų krepšys.
„Pačius gražiausius buvau atrinkusi, bet va, ištempė“, – svogūnų derliaus gailėjo senutė. Ji pasakojo ne pirmą sykį nuo apylinkėse klajojančių vagišių nukenčianti. Sykį net duris iškeltas rado, o iš namų visos maisto atsargos dingo.
Istorijos apie paauglių ir pilnamečių žygius
Daug istorijų apie Latvelių kaimo apylinkes šiurpinančius išdykėlius, chuliganus ir vagišius žino Akmeniškio, Skultiškio, Pagervės kaimų žmonės, su kuriais teko bendrauti šią savaitę.
Vieni pašnekovai kalbėdami su korespondente baugščiai dairėsi aplinkui, kiti tiesiai šviesiai dėstė tai, apie ką žino ir kaimynai, ir policija. Kai kuriuose įvykiuose dalyvavęs ir šuns apkandžiotas berniukas, ir jo bičiuliai.
Žmonės ir apylinkės inspektorius pasakojo apie supjaustytą šieno rulonų plėvelę, iš gyvuliams girdyti skirtų talpų išleistą vandenį, o iš traktorių bakų ar kuro talpyklų pavogtą kurą.
Kad vaikai ne iš bado vagiliauja, o mėgaujasi piktadarystėmis, liudija ne tik tepalo pripilti šuliniai, išplėšti namai, bet ir jų viduje paliktos išmatų krūvos.
Kaip gali šunys nepulti vaikų, kurie juos erzina, o ant keturkojus mylinčių senelių sodybų suolelių užlipę prikakoja?
Įvairias graudžiai liūdnas istorijas teko išgirsti ir Latveliuose, ir Akmeniškyje, ir Skultiškiuose.
Daugelį jų žino ir policijos pareigūnai.
Berniuko mama pretenzijų neturi?
Greitosios medicinos pagalbos darbuotojai apie įvykį pranešė policijai. Tokia yra tvarka.
Policijos pareigūnams apklausus nukentėjusiojo motiną ši rugsėjo 1 dieną parašė pareiškimą dėl sužaloto sūnaus. Jame teigiama, kad šuo vaiką apkandžiojo rugpjūčio 31 – osios vakare, tarp 21 ir 22 valandos.
Pasak Biržų policijos atstovės spaudai Zitos Žalinkevičienės, tiriamos įvykio aplinkybės.
Kad rengiasi apklausti šuns šeimininkus, teigė ir apylinkės inspektorius Saulius Jonėnas. Jis sakė, kad skundų dėl R. Daugio šunų niekada negavęs.
„Šiaurės rytų“ kalbinta vienuolikmečio mama tvirtino jokių pretenzijų R. V. Daugiams neturinti, atlygio iš jų neprašiusi ir nesirengianti prašyti.
„Ką aš galiu jiems sakyti, jei mano vaikas buvo nežinia dėl ko atsidūręs už kelių kilometrų esančioje sodyboje? Turiu tvarkytis su vaikais“, – kalbėjo būrį vaikų pagimdžiusi moteris, prie kurios kojų glaustėsi mažametis, o kiti vaikai žvilgčiojo pro pamiškėje stovinčių namų langus.
Kas paauglius traukia į Latvelius?
Besikalbant su Latvelių ir šio kaimo apylinkių žmonėmis teko išgirsti, jog paaugliai bei suaugusieji ir vakarais, ir anksti ryte neva ne atsitiktinai būriuojasi prie kai kurių sodybų. Pasak jų, ne išimtis esanti R. Daugio sodybvietė. Kalbama, kad čia neva bent būdavo galima įsigyti ir alkoholio, ir cigarečių. Kai kurie suaugusieji neva siųsdavę vaikus, kad šie nupirktų gėralo ar rūkalų.
Ar turi pagrindo kaimo žmonių kalbos, bandėme klausti policijos inspektoriaus S. Jonėno ir Parovėjos seniūnės Gailutės Tamulėnienės.
„Taip, tokių kalbų tikrai esu girdėjusi, tačiau tai gali būti tik pletkai. Niekam ne paslaptis, kad kiekviename kaime yra nelegalūs prekybos alkoholiu ir rūkalais „taškai“. Dėl to ne sykį kreipiausi, kur reikia, tačiau, atrodo, tai nelabai kam rūpi“, – kalbėjo seniūnė.
„Už tokius dalykus aš jį jau esu baudęs“, – apie nelegalią R. Daugio prekybą sako policijos inspektorius.
Parovėjos seniūnė dar pridūrė, kad didžiausia bėda kaimuose esanti ne darbo vietų stoka, o nenoras dirbti ir draugystė su stikleliu.
O kur yra noras išgerti, ten ir pasiūla atsiranda. Išgėrus alaus ar samagono visus – ir vaikus, ir suaugusius – į žygius traukia. Taip ir sukasi gyvenimas, kurį ne visada gali apsaugoti policija ir šunys – už tai, kas aplinkui vyksta, esame visi atsakingi.
A. Gudienė
