Tvarkos stokojančiose valstybinėse įmonėse buhalteriai ir vadybininkai savo darbovietės pinigus grobsto metų metais. Stambiausi valstybės pinigų vagys paprastai turi tikrą priklausomybę nuo azartinių lošimų.
Vilniaus apygardos teisme – skandalas. Teisdami banditus bei vagis, teisėjai nepastebėjo vagies... savo panosėje. Kaip išaiškėjo, paties teismo buhalterė grobstė atlyginimų fondo pinigus.
Krizė nesitraukia, todėl taupant lėšas praėjusių metų pabaigoje Vilniaus apygardos teisme buvo panaikintas Buhalterijos skyrius ir įkurtas Finansų skyrius. Nuo 1995 metų šio teismo pinigus skaičiavusiai vyriausiajai buhalterei pasiūlytos kitos, kuklesnės pareigos. Finansininkė jų atsisakė ir, gavusi solidžią kompensaciją, išėjo ieškotis kito darbo.
Naujoji Finansų skyriaus vedėja, tikrindama „paveldėtą“ 2012-ųjų metų teismo buhalteriją, iš karto aptiko, kad atlyginimų fondo sąskaitose trūksta daugiau kaip 20 000 litų. Pasikapsčius po dokumentus pastebėta, kad šiuos pinigus greičiausiai pavogė buvusi vyriausioji teismo buhalterė. „Akistatos“ žiniomis, ji tai darė pernelyg nemėtydama pėdų – pasididino atlyginimą ir kas mėnesį į savo sąskaitą kartu su alga papildomai pervesdavo nuo tūkstančio iki kelių tūkstančių litų. Tiesa, dar neaišku, ar nesąžininga buvusi vyriausioji buhalterė teismo pinigų negrobstė ir ankstesniais metais. Tad ikiteisminį tyrimą pradėję Vilniaus apygardos prokurorai atliks išsamią buhalterijos dokumentų reviziją ir tiesa bus išaiškinta.
Papročiai nekinta
Buhalteriai vagia ne tik Lietuvoje, ne tik šiais laikais ir ne tik valstybinėse įmonėse. Mūsų seneliai iki šiol kikendami pasakoja apie tarpukariu viename Lietuvos banke daug metų sąžiningai dirbusį finansininką, kuris, suvokęs, kad tuoj dėl senatvės bus atleistas ir pasmerktas skurdui (tais laikais Lietuvoje pensijos buvo mokamos tik kai kuriems valstybės tarnautojams, kariams ir garsenybėms), iš banko seifo čiupo stambią sumą ir movė pajūrio link. Policija vagį suėmė jau baigiantį tuos pinigus praūžti Palangoje. Teisiamas vyriškis sakė nieko nesigailįs – girdi, bent mėnesį per savo sunkų, pilką gyvenimą pasijutęs žmogumi.
Prabėgo kone šimtmetis, o Lietuvoje nedaug kas pakito. Buhalteriai, kasininkai ar vadybininkai ir šiandien grobsto pinigus tiek privačiose, tiek valstybės įmonėse. Tik privačių įmonių lėšos – savininkų turtas. Daug apmaudžiau dėl netvarkos valstybės įstaigose, nes nedorėliai vagia biudžeto, taigi visų mūsų pinigus. O grobstoma su dar didesniu polėkiu nei tarpukariu. Dažnai tai daro turintieji vieną ydą. Kokią? Nagi, pavartykime baudžiamąsias bylas...
Vogė 10 metų
Skandalas patikrinus 2012-ųjų metų buhalteriją kilo ne tik Vilniaus apygardos teisme, bet ir Šiaulių savivaldybės įmonėje „Busturas“, labiau žinomoje senu Šiaulių autobusų parko pavadinimu. Revizoriai pasigedo net 120 000 litų. Anot „Busturo“ 52 metų vadybininko, juos yra įsiskolinusios įmonės, kurios pirkdavo užsakomąsias keliones arba nuomodavosi iškyloms autobusus. Susisiekus su skolininkais laukė didelis netikėtumas – beveik visi pareiškė, kad pinigus už paslaugas yra seniai pervedę, ir pateikė tai įrodančius banko operacijų išrašus. Tada jau tam vadybininkui beliko prisipažinti, kad visus šiuos pinigus pasiglemžė ir pralošė lošimo namuose.
Nuopuolio istorija banali. Prieš dešimtmetį, 2003-iaisiais, vadybininkas kartą užsuko į kazino ir pralošė nemažą sumą. Azartiškas vyriškis nutarė darbe tyliai pasiskolinti pinigų, atsilošti ir padengti trūkumą... Sumanymas, deja, baigėsi nauju praradimu lošimo namuose.
Pats nuėjo į policiją
Nuo tos dienos, naudodamasis kontrolės stoka, tas azarto apimtasis dalį klientų pervedamų pinigų panaudodavo savo paties seniau padarytoms vagystėms užglaistyti, o su likusia dalimi skubėdavo į lošimo namus.
Savivaldybės įmonėje trūko kontrolės, taigi tuo piktnaudžiaudamas vadybininkas per beveik 10 metų pavogė net apie 120 000 litų. Bemaž visus juos ištaškė lošimų namuose. Iš darbo atleidžiamas grobstytojas įmonei sukrapštė vos 10 000 litų, nes daugiau neturėjo. Tada pats nupėdino į policiją ir viską atvirai prisipažino.
Šis azartinių lošimų vergas „Busture“ pradirbo daugybę metų. Anksčiau jis ėjo Turizmo skyriaus vedėjo pareigas. Panaikinus šį skyrių, tapo Eksploatacijos tarnybos vyr. specialistu-vadybininku. Moka tokie „specialistai“ gyventi – kol vyksta ikiteisminis tyrimas, tas asmuo vienoje kolegijoje dėsto jaunimui gyvenimo patirtį...
Nepastebėta 250 vagysčių
Panaši, tik dar žiauresnė buhalterio Leono O. istorija. Nuo 1995-ųjų, triūsdamas Šiaulių rajono žemėtvarkos skyriuje, Leonas O. skaičiavo valstybės pinigus, o skaičiuodamas juos dar kas savaitę dvi grobstė vienu tikslu – kad naktimis galėtų azartiškai lošti žaidimų automatais. Per 8 metus, kol pagaliau įkliuvo, Leonas O. pavogė net 177 210 litų – ir visus iki paskutinio cento prašvilpė.
Įkliuvo jis 2004-ųjų pavasarį, kai planinės revizijos metu buvo pastebėtas kelių šimtų litų trūkumas. Kol sunerimusi skyriaus vedėja įrodinėjo dokumentų nepasirašiusi ir nieko apie šiuos pinigus nežinanti, išbalęs Leonas O., drebančiu balsu pažadėjęs viską paaiškinti kitą dieną, iš darbo išėjo ir... savaitei dingo.
Kol policija ieškojo pas gimines pasislėpusio ir užgėrusio bėglio, revizoriai atkapstė, kad Leonas O. pinigus vogė maždaug pustrečio šimto kartų ir tai darė kone visą laiką, kiek dirbo skyriuje – nuo pat 1995-ųjų! Stabiliai, kone kas dvi savaites, jis vogdavo po kelis šimtus litų, o kartą pasisavino net puspenkto tūkstančio.
Apgavo ir žmones
Leonas O. veikė primityviai – banke paėmęs jo skyriui skirtas lėšas suklastodavo vedėjos parašą ir pinigus, užuot įnešęs į skyriaus kasą, tyliai įsibrukdavo į kišenę.
Kas porą metų skyriuje buvo atliekama revizija, tačiau Leonui O. tikrintojus pavykdavo apmulkinti, o skyriaus vedėja juo pasitikėjo. Už tai „atsidėkodamas“ jis klastojo jos parašą ir iš skyriaus sąskaitų pagrobė apie 34 000 litų.
Dar 144 000 litų Leonas O. pasiglemžė iš žmonių, per kurių žemes buvo nutiestas dujotiekis. Sklypų savininkams Šiaulių apskritis skyrė kompensacijas. Jas Leonas O. pervesdavo į savo giminių, draugų ir pažįstamų asmenines banko sąskaitas ir paprašydavo pinigus išgryninti. Žemių savininkams meluodavo, kad kompensacijas jie gaus po metų ar dvejų, kai bus sutvarkyti dujotiekio planai, kiti dokumentai. Nedorėlis naudojosi tuo, kad patiklūs žmonės nežinojo įstatymų ir kantriai laukė, nesiskundė.
Nesisekti gali ilgai
Savaitę slapstęsis Leonas O. prisistatė į policiją ir prisipažino, kad pinigus pavogė ir pralošė lošimų automatais – tuo metu kavinėse bei aludėse jų buvo pridygę lyg grybų po lietaus.
Kartą į tokį automatą sukišęs visą algą Leonas „pasiskolino“ nemažą sumelę darbe naiviai tikėdamas atsilošti ir trūkumą padengti. Tačiau sėkmė nuo lošėjo nusigręžė – jis vėl grįžo tuščiomis. Tada buhalterį apėmė kvaila mintis – girdi, visą laiką negali nesisekti. Leonas O. dar kelis kartus darbe apsivogė, bet ir vėl viską prašvilpė. Jis niekaip nesuprato, kad lošimų automatai yra užprogramuoti jų savininko, o ne lošėjų naudai...
Nei šeimos, nei pomėgių neturinčio penkiasdešimtmečio viengungio namie nelaukdavo žmona su vakariene. Tad kulniuodamas iš darbo Leonas O. neatsispirdavo pagundai užsukti į kavinę, kur stovėdavo spindintis lošimų automatas. Jis dažnai duodavo sau žodį pažaisti tik kelias minutes, bet įmetęs pirmąją monetą nebegalėdavo sustoti, kol galop atsikvošėdavo vėl likęs tuščiomis kišenėmis.
Teisme lošėjas išlošė
„Žaidimas vyksta permainingai. Automatas tai begėdiškai ryja monetas, tai dosniai jas pažeria kaip prizą. Kai nesiseka, azartas kirbina būtinai atsilošti. Kai sekasi, dar didesnis azartas gena nesustoti, išlošti dar daugiau. Neatsiplėšdamas mygtukus maigydavau 5–6 valandas. Esu daugiausia išlošęs 900 litų, tačiau dažniausiai prakišdavau viską, ką turėdavau piniginėje – tai 200, tai 300 litų. Tai būdavo tikri naktiniai košmarai“, – pareigūnams prisipažino įkliuvėlis.
Lošimų maniakas lankytis pas psichologą pradėjo tik tada, kai jam jau buvo iškelta baudžiamoji byla. Į kalėjimą prieš pat pensiją labai jau nesinorėjo, tad prisidirbėlis pardavė paveldėtą žemės sklypą ir grąžino dešimtadalį pagrobtos sumos – 17 100 litų. Tai buvo visas buhalterio turtas. Jo pagrobtas ir praloštas kompensacijas žmonėms turėjo sumokėti valstybė.
Dėl to, kad ilgapirštis prisipažino ir atgailauja, teismas jo pasigailėjo, nepasodino. Leonas O. buvo nuteistas 3 metams lygtinai, o nuosprendžio vykdymas atidėtas tokiam pat laikotarpiui.
Dėmė visam Seimui
Bene garsiausia valstybės pinigų grobstymo istorija nutiko Seime. Tuometinė Seimo kasininkė Regina Petkelienė ir jos draugė Ona Goluskaitė iš Seimo kanceliarijos kasos pavogė net 441 000 litų. Čia taip pat neapsieita be manijos lošti azartinius lošimus.
2009-ųjų vasarą pastebėta, kad Seimo kasoje – milžiniškas, kone pusės milijono litų grynųjų pinigų trūkumas. Atlikus ikiteisminį tyrimą nustatyta, kad kasininkė R. Petkelienė pinigus nuolat grobstė nuo 2008-ųjų sausio iki 2009-ųjų liepos. Ji pati to neneigė, o teisinosi tuo, kad visus pinigus įvairiomis sumomis (nuo 500 iki 20 000 litų) skolindavo savo draugei buhalterei O. Goluskaitei pastarosios prašymu. Pasak kasininkės, nemenkas valdiškų litų sumas ji paskolinusi ir kelioms kitoms Seime dirbančioms kolegėms, tačiau tai liko neįrodyta.
Naivuolė ir melagė
Kaltės nepripažįstanti kasininkė R. Petkelienė nemąstė, kad neturi teisės skolinti ne savo pinigų. Iš pastarosios pluoštais imdama banknotus, O. Goluskaitė savo ruožtu ant buhalterinėje apskaitoje nebenaudojamų kasos išlaidų orderių blankų ar paprasčiausių popieriaus lapelių pasirašydavo beverčius, jokios juridinės galios neturinčius skolos raštelius.
Tiriant bylą išsiaiškinta, kad pusantrų metų O. Goluskaitė nuolat lankydavosi R. Petkelienės kabinete ir ją graudindavo pasakojimais tai apie paskolą butui pirkti, tai apie ją neva apgavusius verslo partnerius Vokietijoje ir Lenkijoje, tai apie kitokias išgalvotas nelaimes. Be abejonės, O. Goluskaitė turi įtaigos dovaną, nes R. Petkelienė jai kaskart duodavo valstybės pinigų ir tikėdavo pasakomis, kad sparčiai augančią milžinišką skolą O. Goluskaitė stebuklingu būdu grąžins. Apmulkinusi patiklią draugę O. Goluskaitė po darbo nuskubėdavo... į lošimo namus ir maniakiškai lošdavo.
Vietoj epilogo
Po ilgai trukusio teismų maratono praėjusių metų gruodį Lietuvos apeliacinis teismas paskelbė iškart įsiteisėjusį nuosprendį, pagal kurį R. Petkelienė bei O. Goluskaitė nuteistos kalėti 2 metus. Abiem nuteistosioms bus nelinksma ir atsėdėjus – teismas areštavo ir parduos jųdviejų butus, kad padengtų padarytus nuostolius.
Tad išvada peršasi pati. Darbdaviams reikia ne tik kontroliuoti su pinigais dirbančius pavaldinius, bet ir stebėti, ar kuris neįjunko į azartinius žaidimus. Šios istorijos puikiai rodo, kad priklausomybę nuo lošimų įgiję buhalteriai ir vadybininkai anksčiau ar vėliau neatsispiria pagundai „pasiskolinti“ svetimų pinigų ir nebesustoja...
Sigitas STASAITIS
