Kai augau anais gerais ar negerais sovietiniais laikais mums buvo pasakyta, kad spjaudytis nemandagu, ir to perspėjimo užteko, kad tai, kas burnoj susikaupė, laikytume už dantų. Bet švietimą ir auklėjimą garbinantys britai, regis, įsitikino, kad visus į Londoną suvažiavusius išmokyti mandagumo per brangu ir turbūt neefektyvu, tad nutarė bausti. Nusispjovei ne vietoj – klok 80 svarų.
Tiesa, Londono centre ši tvarka negalioja – būtų keista kur nors Trafalgaro aikštėje ar prie Big Beno pamatyti ženklą “No spitting” (nesispjaudyti). Arba “No urinating” (nesišlapinti). Ne tik keista – įžeidu. Turbūt kiltų diskusijos, kad tai atbaidys turistus, kad tokie įspėjimai turi menkinantį atspalvį, ir panašiai.
Įsivaizduokit užrašą “Nesišlapinti” (tyčia nerašau to kito žodžio, kuris pagal prasmę labiau tiktų) Vilniuje prie tam reikalui pamėgtos Prezidentūros sienos. Turbūt taptų “Youtube” sensacija. Bet nebūtų kažkas neišpasakytai nauja. Prisimenant tuos pačius gerus/negerus sovietinius laikus – kartą Odesoje ant sienos prie, matyt, gamtiniams reikalams pamėgtos tarpuvartės mačiau užrašą – “Tualeta niet” (tualeto nėra).
Tačiau grįžkim į Londoną. Nors miesto politikai nuolat būgštauja, kad tik ko nors iš čia gausios suvažiavusiųjų įvairovės netyčia, dėl tradicijų ir papročių nežinojimo neįžeistų, vieno šiaurės rytų Londono rajono vadovai į šias baimes nusispjovė ir už spjaudymąsi ir šlapinimąsi gatvėse uždėjo baudą.
Mieli Londone gyvenantys tautiečiai ir tinklapio Anglija.lt skaitytojai – jeigu turite savitą įprotį iš širdies išsikeikę atsikrenkšti ir burną nuo skreplių sau po kojom ištuštinti, nevažiuokit į Waltham Forest rajoną. Arba įsikiškit į kelnių kišenę papildomus 80 svarų. Spjaudytis ten – nepigus malonumas.
Kai apie draudimą spjaudytis ir šlapintis gatvėje sužinojau, man vis kirba klausimas – kodėl Waltham Forest? Yra ten tekę ne kartą apsilankyti – rajonas kaip visi tos Londono pusės rajonai, nepastebėjau, kad būtų daugiau nei kitur prispjaudyta ar, atsiprašau, primyžta. Bet labiausiai man patinka, kad Waltham Forest savivaldybės vadovai gamtiniais vadinamus reikalus, tokius kaip šlapinimasis, prilygino nusikaltimams aplinkai. Net apsukrusis Vilniaus meras Zuokas galėtų pasimokyti.
Panašu, kad spjaudymosi, ypač sučiaumojus kramtomąją gumą, problema vargina daugelį Londono rajonų. Skaičiai rodo, kad vietinė valdžia Britanijoje kasmet išleidžia po 150 milijonų svarų, kad nuo šaligatvių nugramdytų prilipusią gumą. Kažkas suskaičiavo, kad vien Londono Oksfordo gatvę kiekvienais metais nusėja 300 milijardų sukramtytos gumos dėmių. Tačiau nerimas, kad žmogaus teisių gynėjai draudimą viešai spjaudytis gali prilyginti saviraiškos laisvės suvaržymui, iki šiolei verčia taikstytis su “kramtoške” nuspjaudytais šaligatviais.
Kaip nuostabiai kapitalistiška – pelnas kramtomosios gumos gamintojams, mėtų skonis – čiaumotojui, o sąskaita už “kramtoškės” spjaudalo nugramdymą – mokesčių mokėtojams. Kita vertus aš puikiausiai suprantu vilkus pasotinti, o avis sveikas išlaikyti bandančius politikus nesvarbu, kur jie begyventų – Anglijoj ar Lietuvoj.
Ką padarysi – kai žodis “nemandagu” nebeteko galios, reikia auklėti baudomis. Tik vienas patarimas tiems, kas susiruošė Londoną aplankyti ir ypač jame gyventi – pasidomėkit, gal jūsų išsirinktame rajone baudžiama už tai, ką jūs labiausiai mėgstate daryti.
Zita Čepaitė
