Vytenis Kalibatas kaltinamas išvežęs į Vokietiją beveik 40 tonų kraujo plazmos tuo padarydamas Lietuvos sveikatos sistemai beveik keturių milijonų litų vertės žalą.
Vilniaus miesto apylinkės teismas pradėjo nagrinėti baudžiamąją bylą, kurioje Nacionalinio kraujo centro direktorius Vytenis Kalibatas kaltinamas piktnaudžiavimu tarnyba ir pareigų neatlikimu.
Tačiau gavus advokato Rimo Andrikio prašymą atidėti teismo posėdį dėl jo atostogų, nutarta bylos nagrinėjimą tęsti tik rugsėjį.
Tyrimo metu nustatyta, kad Nacionalinis kraujo centras sudarė sutartis su dviem Vokietijos įmonėmis, kurios Lietuvos donorų kraują turėjo paversti vaistiniais preparatais ir atiduoti Lietuvos gydymo įstaigoms. Vykdant sutartį, 2005–2009 metais iš Lietuvos buvo išgabenta beveik 40 tonų kraujo. Tačiau vėliau paaiškėjo, kad Lietuvos sveikatos sistema tegavo tik dalį vaistinių preparatų. Atliekant ikiteisminį tyrimą išaiškinta, kad viešosios įstaigos vadovas V. Kalibatas piktnaudžiavo tarnybine padėtimi ir veikė priešingai savo vadovaujamos įstaigos tikslams ir uždaviniams, kadangi neaprūpinus Lietuvos ligoninių kraujo preparatais, plazmos dalis pardavė Vokietijos gamyklai, neužsakęs pagaminti sutartyje numatytų kraujo preparatų.
Byloje teigiama, kad V. Kalibatui netinkamai organizavus Lietuvoje surinktos plazmos eksportą, perdirbimą ir taip pat netinkamai aprūpinus kraujo komponentais šalies ligonines, valstybė patyrė 3,7 mln. litų nuostolių, kadangi už kraują buvo apmokėta iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų.
Nacionalinis kraujo centras, gavęs lėšas už plazmos paruošimą ir perdirbimą į keturis vaistinius preparatus, iš jų pagamino tik vieną, o likę trys nebuvo užsakyti arba sunaikinti, pasibaigus jų naudojimo terminui.
Už įvykdytas nusikalstamas veikas viešosios įstaigos Nacionalinio kraujo centro vadovui gresia maksimali iki penkerių metų.laisvės atėmimo bausmė.
V. Kalibato advokatas R. Andrikis portalui Balsas.lt sakė, kad bylos teiginiai yra absurdiški: "Už tai negalime teisti ar atlikti kitokius veiksmus. Procedūros, susijusios su kraujo perdirbimu, yra itin sudėtingos ir kiekvienas įtarimas reikalauja atskiro tesės akto norint jį išaiškinti".
Anot R. Andrikio, Sveikatos apsaugos ministerija privalėjo išsiaiškinti, kas, kada ir kam gabena kraują ir su kuo sudaromos sutartys.
"Manau, byla bus nutraukta, nes kaltinimai yra nepagrįsti", - tikino advokatas.
Kitas teismo posėdis įvyks rudeniop.
Lietuvos donorų kraujas pagal įstatymus turi būti perdirbtas į plazmą ir paliekamas Lietuvos gyventojų sveikatos sistemai.
Nacionalinis kraujo centras jau kartą buvo apkaltintas ir dėl to, kad gydymo įstaigoms tiekia nekokybišką kraują tuo keldamas pavojų pacientų sveikatai ir gyvybei. Tačiau pati įstaiga tikino, kad ją skundžia konkurentai, o kraujo tyrimo rezultatai vertinami nekorektiškai.
Nacionalinio kraujo centro konkurentas – Kraujo donorystės centras – kreipėsi į Generalinę prokuratūrą, tačiau ši atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą.
Nacionalinis kraujo centras taip pat kaltintas per viešuosius konkursus siūlantis kraują tiekti beveik už perpus mažesnę kainą nei savikaina.
