Kur ir kaip laikomi konfiskuoti automobiliai?

Automobiliai, kadaise buvę gero gyvenimo ir prestižo ženklu, dabar yra kasdienybės dalis, todėl  neišvengiamai dalis jų pakliūva ir į nusikalstamą veiką. Kas jų laukia tada?

Turtą konfiskuoti galima pagal teismo nutarimus baudžiamosiose bylose, Lietuvos Respublikos administracinių teisių pažeidimo kodekso ar Baudžiamojo proceso kodekso numatytus atvejus.

Prasižengę vairuotojai dažniausiai drausminami pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisių pažeidimų kodeksą. Dažniausiai transporto priemonė atimama iš teisės vairuoti neturinčių neblaivių ar apsvaigusių vairuotojų: už pavojingą (124.2 straipsnio 3 dalis), chuliganišką (124.2 straipsnio 4 dalis) vairavimą, nežymų sveikatos sutrikdymą ar turto apgadinimą sukėlusį autoįvykį (127 straipsnio 3 dalis), taip už atsisakymą sustoti stabdant uniformuotam policininkui ar pasišalinimą iš autoįvykio vietos (130 straipsnio 1 dalis). Automobiliai taip pat atimami iš pakartotinai prasižengusių neblaivių ar apsvaigusių vairuotojų (130.2 straipsnis).

Pateikiame lentelę apie, kiek automobilių buvo sulaikyta už šiuos prasižengimus per tą patį laiką (9 mėnesius) pernai ir šiemet. Kiek iš jų konfiskuota – duomenų nėra.

Muitinės departamento duomenys apie konfiskuotus automobilius yra tokie:

Gintarė Vitkauskaitė, muitinės departamento atstovė spaudai, teigė, kad tai – daugiausiai seni automobiliai. „Yra prigijęs terminas „Passat'inė kontrabanda“. Tai daug ką pasako apie realizuojamas transporto priemones“, – sakė atstovė, pridūrusi, kad dažniausiai pasitaiko seni „VW Passat“, „Audi 100“, „Opel Omega“. Jų vertė yra nedidelė, o brangesni automobiliai dažniausiai būna vogti ir juos susigrąžina draudimo bendrovės. Tiesa, kaip pridėjo muitinės atstovė, šiemet VMI buvo perduotas ir 2007 metų laidos BMW X6.

Automobiliai įkainojami ekspertų

Tačiau konfiskuoti automobiliai niekur nedingsta – tokias autotransporto priemones tenka realizuoti. Darius Buta, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Viešųjų ryšių skyriaus specialistas, teigė, kad tai dažniausiai yra VMI atsakomybė – jai automobilius perduoda juos konfiskavusios institucijos. „Valstybei perduotinos transporto priemonės turi būti įregistruotos, identifikuotos, tinkamos eksploatuoti ir tai turi būti patvirtinta atitinkamais dokumentais“, – perėmimo tvarką komentavo D. Buta. Šių kriterijų neatitinkantys automobiliai pripažįstami atliekomis ir realizuojami juos sulaikiusios institucijos. G. Vitkauskatė teigė, kad, jeigu pasiūliusi automobilį VMI, muitinė gauna atsakymą, kad tokia transporto priemonė nebus apskaitoma VMI ir pripažįstama nerealizuotina, muitinė šią transporto priemonę perduoda atliekų tvarkytojui, su kuriuo turi sudariusi sutartį, o už metalo laužą gauti pinigai pervedami į VMI sąskaitą. Į laužyną iškeliauja ir kontrabandininkų automobiliai su slėptuvėmis, jei paaiškėja, kad jų pašalinti neįmanoma ar tai viršytų transporto priemonės rinkos kainą.

Tiesa, ne visi automobiliai patenka į VMI rankas – muitinė pati realizuoja automobilius, kurie neregistruoti Europos Sąjungoje. Jas įvertina Kauno teritorinės muitinės  viršininko sudaryta komisija. VMI realizavimo galimybes vertina remdamasi LR turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo nuostatomis. Tinkamų realizavimui mašinų vertę įvertina VMI specialistai. Kaip teigė D. Buta, turtas įkainojamas litais rinkos kainomis atsižvelgiant į jo pagaminimo metus, būklę, paklausą, realias pardavimo galimybes ir kitus veiksnius. Prabangesnių automobilių vertinimui pasitelkiami nepriklausomi turto vertintojai.

Tada VMI automobilius perduoda firmoms, konkursu laimėjusioms teisę pardavinėti konfiskuotus automobilius. Juos, pagal įstatymą, gali pirkti tiek lietuviai, tiek užsieniečiai. Buvę savininkai neturi pirmumo teisės. Kitokia lemtis laukia brangesnių nei 60 tūkstančių litų transporto priemonių – jos parduodamos konkurso būdu. Pagal D. Butą, paskutinius du metus brangiausiai parduotos šaldymo puspriekabės „Shmitz“: 2010 metais viena parduota už 84, 7 tūkst. litų, o 2011 metais – už 125 tūkst. litų.

Pardavimas – nepelningas

„Sauda“ yra viena iš bendrovių, parduodančių tinkamomis realizacijai pripažintas autotransporto priemones. Jos darbuotojas Mindaugas teigė, kad į aikštele nepakliūva brangesni nei 30 tūkstančių litų automobiliai. „Pas mus atkeliauja paprasti laužai, atimti iš girtų kaimo vairuotojų“, – komentavo darbuotojas, pridėjęs, kad kartais buvę šeimininkai visgi nori susigražint savo automobilį. Tik iš to jie nepasimoko, nes kai kurie parduodami ir po du kartus. Konfiskuotas mašinas mėgsta ir perpardavinėtojai – nusiperka, sutvarko ir parduoda brangiau.

Automobiliai pasitaiko ne pačios geriausios kokybės, bet vis tiek parduodami. Dažniausiai pasitaiko policijos sulaikyti apie 15 metų senumo automobiliai. „Neatveža tris medžius apkabinusių“, – sakė Mindaugas. Jei transporto priemonė užsilaiko, ji yra perkainuojama, maždaug kartą per du mėnesius. Per metus kaina gali nukristi net 50 procentų.

Tai pelningo verslo nereiškia. „Sauda“ atstovas teigė, kad kompanijos gauna tam tikrą procentą nuo parduoto automobilio sumos: „Tarkim, nuo 600 litų nedaug kas ir išeina. Dirbame ant pelno ribos“.  Konfiskuoti ir realizavimui paruošti automobiliai stovi saugomoje aikštelėje, yra juos prižiūrintis žmogus, bet tiesioginių išlaidų išlaikymas nereikalauja – tiesiog jos užima vietą, kur būtų galima pastatyti geresnę mašiną.

Neringa Gaidytė, Lietuvos respublikos Valstybės kontrolės komunikacijos skyriaus vedėja teigė, kad duomenų apie pažeidimus realizuojant automobilius nėra. Tačiau šiemet pirmą kartą vykdomas auditas „Bešeimininkio, konfiskuoto ar kitaip valstybei perduoto turto realizavimas ir naikinimas“. Jo rezultatai bus paskelbti lapkričio pradžioje.

Duomenys apie AVMI apskaitytas ir parduotas konfiskuotas transpoto priemones nuo 2011-01-01 iki 2011-09-01: