Pietų Afrikos mokslininkų grupė neseniai pareiškė radusi neįprastų skeletų ir, remdamasi šiuo radiniu, teigia, kad maždaug prieš 900 metų Ramiojo vandenyno salose gyveno nykštukai.
Tuo tarpu Argentijoje pastaruoju metu vyksta kažkas baisaus - bjaurus gnomas terorizuoja mažą Guemeso miestelį šalies šiaurėje. Paauglys Jose Alvarez pareiškė vietos laikraščiui „El Tribuno“, kad jam su draugais pavyko nufotografuoti tą būtybę per vieną naktinę išvyką.
Teko vežti į ligoninę
„Plepėjome apie pastarąją žūklę. Buvo jau labai vėlu, tiksliau, labai anksti - aušo. Išsitraukiau mobilųjį telefoną ir ėmiau spragsėti kamera, likusieji tebesišnekučiavo ir pokštavo. Netikėtai pasigirdo kažkoks nesuprantamas triukšmas, lyg kas būtų pradėjęs svaidyti akmenis. Atsigręžėme į tą pusę, iš kurios sklido garsas, ir pamatėme judančią
žolę - tarsi pro ją brautųsi koks nors nedidelis žvėris, na, maždaug šuns dydžio. Bet išvydome ne šunį, o kažkokią neregėtą būtybę, panašią į gnomą. Ji mus labai išgąsdino. Ir aš nejuokauju“, - pasakojo J.Alvarezas.
Vaikinukas tvirtina, kad ją matė ir kiti vietos gyventojai. „Mes iki šiol bijome išeiti į lauką, kaip ir visi šiame rajone. Vienas mūsų draugas taip išsigando, kad teko jį vežti į ligoninę“, - neslepia paauglys. Padažnėjus gyventojų nusiskundimų, policijai net teko sustiprinti patruliavimą naktimis. Vietos laikraščiai šį vaiduoklį jau praminė Šlykštuku dėl jo išorinio panašumo su pasakų herojumi gnomu. Pasak liudytojų, nepažįstamasis dėvi smailėjančią kepurę ir vaikšto neįprastai - tipena mažais žingsneliais į šoną.
Miestukas savo noru įsivedė komendanto valandą. Sutemus tik vienas kitas ryžtasi išeiti į gatvę, nes vengia susitikti su nesimpatiškuoju gnomu.
Vietos įžymybė - urvai
Dešiniajame Volgos krante, ant gražių šlaitų, išsibarstę keli kaimai, keliasdešimt kilometrų driekiasi kotedžai ir vilos.
Vietos įžymybė - urvai, kurių daugelis neištyrinėti. Žmonės kalba, kad kai kuriuose jų ir šiandien įsikūrę keisti padarai.
Kazanės vasarotojai vadina juos gnomais. Neretai šios mažos būtybės, primenančios dvejų metų vaiką, mainais į daržoves ir vaisius išneša iš olų gražių, saulėje žaižaruojančių akmenukų.
Vietos gyventojai tiki, kad šie mažyliai garbina Mėnulį ir dažnai per pilnatį sustoja rateliu ir spigiais balseliais traukia keistas dainas. Tų nepaprastų susibūrimų liudytojai tikina, kad nykštukai nebijo laukinių gyvūnų, laiko juos savo draugais ir ramiai sau žaidžia su lapėmis, vilkais ir lokiais. O per svarbiausią savo šventę, kurią rengia žiemai baigiantis, raiti joja ant... zuikių.
Ginčai dėl hobitų nerimsta
Mokslininkai ištyrė dešimtis laidojimo urvų vienoje iš Palau salų vakarinėje Ramiojo vandenyno dalyje. Vienoje jų pavyko rasti mažiausiai 25 žmonių kaulų liekanų. Mokslininkų nuomone, kai kurios rastų palaikų ypatybės leidžia tvirtinti, kad palaidotieji salos gyventojai buvo nykštukai.
Mažą Palau gyventojų ūgį mokslininkai aiškina vadinamąja salos taisykle, kuri skelbia, kad mažų rūšių daugėja, o didelių - mažėja, nes tenka taupyti maistą stambiems gyvūnams, be to, smulkesniems lengviau išgyventi.
Išmatavus dubens ir galūnių kaulus nustatyta, kad saloje gyvenę vyrai svėrė ne daugiau kaip 43 kg, moterys - ne daugiau kaip 29 kg. Salos gyventojai turėjo visus Homo sapiens požymius, nors kai kurie bruožai leidžia kalbėti apie tam tikrą senųjų Palau gyventojų primityvumą.
Nežinoma, ar mokslininkų išvados itin tikslios, bet jų darbas, be abejonės, tik suaktyvins ginčus dėl kitų nykštukų - Indonezijos hobitų iš Floreso salos Indonezijoje kilmę. Specialistai seniai ginčijasi, ar hobitai yra Homo giminės atšaka - Homo floresiensis, ar tai paprasčiausi žmonės, kurių mažą ūgį lėmė nežinoma liga.
2008 metų pavasarį Australijos specialistai iškėlė versiją, kad hobitai turėjo nesveiką skydliaukę - jiems trūko jodo ir seleno.
Bet kiti jų kolegos teigia, kad išrasti skeletų galima daryti išvadą, jog hobitai - tai anksčiau nežinomos žmonių rasės, egzistavusios maždaug prieš 13 tūkst. metų, atstovai. Peteris Brownas ; iš Naujosios Anglijos universiteto mano, kad teorijos apie nesveiką hobitų skydliaukę autoriai patys netyrė rastų palaikų, bet rėmėsi kitų tyrinėtojų pateiktais duomenimis.
Nelabai seniai Prancūzijos televizija parodė žurnalisto iš Marselio Kriso Douriet reportažą apie jo kelionę po JAV.
Kalifornijos kalnų šlaituose jis rado keistų būtybių, iš pažiūros panašių į žmones, bet taip pat primenančių egzotiškus žvėrelius - lemūrus, gyvenvietę. Jie gyvena keistuose statiniuose, kuriuos rasti tarp žalių krūmų labai sunku.
Sensacingas žurnalisto atradimas sukėlė gyvą diskusiją mokslo pasaulyje, ir iškart buvo prisiminta, kad dar 1932 metais amerikietis reporteris Edwardas Lanceris Los Andželo laikraštyje išspausdino straipsnį apie vadinamųjų Lemūrijos gyventojų, kurie buvo įsikūrę Šastos kalno Kalifornijoje šlaituose ir su niekuo nebendravo, buveines.
