Rūta Jankuvienė
Vakar Šiaulių miesto savivaldybėje kartu su AB „Lietuvos geležinkeliai“ atstovais ir Valstybinės geležinkelių inspekcijos vadovais aiškintasi dėl traukinių signalų triukšmo naktį. Bet trinktelėjo ir kitoks triukšmas – Savivaldybėje pradingo 9 milijonai litų. Vyriausybė tiek buvo skyrusi triukšmo prevencijos priemonėms.
Triukšmo neapsikenčia
Pasitarime dalyvavo gyventojų atstovai. Tarp jų – muzikas Arijus Ivaškevičius, surinkęs per trisdešimt Medelyno mikrorajono gyventojų parašų, kad problema būtų sprendžiama visais lygiais.
Žmonės nebemiega naktimis nuo prieš pervažas įjungiamų lokomotyvų kauklių.
Tokia tvarka yra nustatyta susisiekimo ministro įsakymu. Pasak geležinkelininkų, nuo 1994 metų. Ji atitinka Eismo saugumo įstatymą. Bet pripažino, kad įstatyme apie kauklių jungimą nieko nėra.
A. Ivaškevičius pabrėžė, jog žinybiniu įsakymu yra pažeidžiamas Triukšmo valdymo įstatymas: „Jeigu, vyrai, nesiimsite priemonių, eisime į teismus.“
Dubijos gatvės namo, kuris yra per 10 metrų nuo geležinkelio, gyventoja teigė, jog namas taip dreba, kad „dangtis nuo puodo krenta.“
Prašė gelbėti ir Vijolių gyvenvietės atstovė. Pasak jos, traukiniai net prasilenkdami „sveikinasi“.
„Jeigu taip yra, skambinkite man net naktį, imsimės priemonių“, – sakė Algirdas Karužis, bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ filialo Šiaulių geležinkelio infrastruktūra vadovas.
Jis apgailestavo ir tikino suprantantis, jog problema yra skaudi.
Viršija leistinas normas
Naktį maksimalus leistinas triukšmas gyvenamojoje aplinkoje yra 60 decibelų, o Medelyne, Birutės gatvėje, už 140 metrų nuo geležinkelio – nuo 86 iki 95 decibelų. Paitaičių gatvėje už 30 metrų nuo geležinkelio – nuo 90 iki 110 decibelų. Geležinkelio stoties rajone – iki 115 decibelų.
Tokius duomenis pagarsino Robertas Klimas, Municipalinės tyrimų laboratorijos vadovas.
Rūta Jankuvienė
Visuomenės sveikatos centras tyrė 20 traukinių signalų triukšmą naktį. Išvada – per 32 metrus nuo bėgių maksimalus triukšmas buvo beveik 108 decibelai, o be signalo – 95,8 decibelo.
Pažadėta spręsti
Bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ vyriausiasis saugumo inspektorius Antanas Ravdanavičius ir Valstybinės geležinkeliū inspekcijos (VGI) viršininkas Robertas Šerėnas neneigė, jog gyventojų skundai yra pagrįsti.
„Bet ant vienos svarstyklių pusės yra eismo saugumas, ant kitos – žmonių sveikata“, – sakė R. Šerėnas.
Jis žadėjo inicijuoti susisiekimo ministro įsakymo pakeitimą, bet abejojo, ar ministras imsis atsakomybės atsisakyti garsinių signalų. Ši tvarka suderinta su europinėmis direktyvomis.
„Gal reikia priimti Tarybos sprendimą, kad, pavyzdžiui, nuo kitų metų balandžio uždraudžiame Šiauliuose garsinius traukinių signalus naktį“, – siūlėsi meras Justinas Sartauskas.
Bet sutarta, jog ministro įsakymo pakeitimas bus inicijuojamas ir be šio kraštutinio Savivaldybės žingsnio. Terminas – kitų metų pirmasis ketvirtis.
Viena iš siūlomų priemonių – įranga, kad mašinistas galėtų nejungti signalo, jeigu pervaža yra reguliuojama ir jeigu nėra joje pavojingos situacijos.
Tokią įrangą eksperimento tvarkai jau numatoma įrengti Vilniuje.
Kita išeitis – nukelti namus, kurie patenka į stipraus triukšmo zoną. Tarp Vilniaus ir Kaišiadorių jau ketinama nukelti 32 namus.
Dar viena – statyti aptvarus tose vietose, kuriose yra bėgių kreivė ir dėl blogo matomumo taip pat įjungiami kaukliai.
„Pastatytume aptvarus, bet kas duos pinigų?“ – klausė meras Justinas Sartauskas.
Pinigų yra?
R. Šerėnas merui atsakė: dar 2009 metų Vyriausybės nutarimu, Šiauliams per ketverius metus skirta 9 milijonai litų triukšmo prevencijos priemonėms įgyvendinti. Pavyzdžiui, 2012 metais – 2 milijonai litų, o šiais metais – 3 milijonai litų.
Merui tai buvo naujiena.
Iškviestas į pasitarimą Miesto infrastruktūros skyriaus vedėjas Arūnas Adomaitis nieko nežinąs. Pasisiūlė pakviesti Aplinkos skyriaus vedėją Romaldą Šemetą.
„Nėra tokių pinigų“, – tikino R. Šemeta.
„Aiškinsimės, ar jie buvo realiai skirti, kur panaudoti ar nepanaudoti, ar skyrių specialistai apie tai žinojo“, – žadėjo meras po pasitarimo žurnalistams.
Dar paaiškėjo, kad miesto triukšmo žemėlapis neatitinka realybės. Pagal jį nuo geležinkelio triukšmo kenčiantys gyventojai gyvena žaliojoje zonoje. O triukšmo prevencinės priemonės gali būti įgyvendinamos tik „raudonojoje“ zonoje.
„Susitvarkykite pirmiausia žemėlapį“, – siūlė VGI viršininkas R. Šerėnas.
