Mokslininkai seniai grąsina žmonijai nelaimėmis, susijusiomis su klimato kaita. Baisiausios prognozės žada tiek artėjantį ledynmetį, tiek visą civilizaciją nušluosiančius potvynius. Vienaip ar kitaip, regis, jog atšilimo pasekmės, kad ir kokios jos bebūtų, palies jau ne mūsų anūkus ar vaikus, bet ir mus pačius.
Tirpstant ledynams gali prasidėti ( ar paaštrėti jau prasidėję ) konfliktai dėl resursų. Tačiau tokie procesai paveiktų ne tik politinius žaidimus, bet ir tokius kasdienius dalykus kaip atostogų vietų pasirinkimą. Kompanija „Xola consulting“ paskelbė prognozes, kaip visuotinis atšilimas paveiks turizmą.
Pradėkime nuo Europos, kurią itin paveiks kylantis vandenynų vandens lygis. Po vandeniu liks daugybė šalių, iki šiol sėkmingai kovojusių su potvyniais. Labiausiai pasikeitimai įtakos Jungtinę Karalystę, Belgiją, Nyderlandus bei Italijos šiaurę. Londonas, Gentas, Briugė, Amsterdamas, Antverpenas ir Venecija – visi šie miestai mirs. Iš pradžių juos bus galima aplankyti tik valtimi, vėliau – neriant į vandens gelmes.
„Pavojaus zonai“ priklauso ne tik žemumose esančios teritorijos, bet ir tokios turistų jau pamėgtos vietos kaip slidinėjimo kurortai. Slidinėjimo sezonas trumpėja dėl trumpesnių žiemų bei menkesnio kritulių kiekio. Pakanka prisiminti, jog jau seniai Europoje nebuvo tikrai „baltų“ Kalėdų bei tai, kad vis dažniau slidinėjimo kurortuose tenka naudoti sniego patrankas. Žinoma, dėl visko galima kaltinti žmogišką polinkį tikėti, jog anksčiau „žolė buvo žalesnė“, tačiau kai kurių mokslininkų pateikiami duomenys gąsdinantys: Alpėse tirpstančių sniegynų gali nelikti jau 2030-2050 metais. Dėl to, žiemos sporto kurortai persikels į Šiaurės Europą arba į Euraziją.
Grėsmė kils ir populiariems turistų traukos centrams Egiptui ir Turkijai. Čia klimatas taip sušils, jog daugelis europiečių patrauks į Ukrainą, Rusiją ar Abchaziją. Švelnėjantis klimatas Baltijos pakrantėje prailgins turizmo sezoną bei pavers šias vietas idealiomis spa-turizmui. Tačiau nereikia pamiršti, jog Baltijos pakrantę taip pat paveiks kylantis vandens lygis. Dalis jos teritorijos atsidurs po vandeniu. Deja, potvyniai pasieks ir Sankt Peterburgą.
Bobas Hensonas, „Visuotinio atšilimo vadovo“ autorius, interviu CNN išvardino 5 turistų lankomas vietas, kurios greičiausiai išnyks, jei nesušvelnės klimato kaita. Deja, liūdnas likimas laukia Didžiojo barjerinio rifo salelių bei salų Ramiajame ir Indijos vandenyne. Salas užlies vanduo, o koralai žus dėl kylančios temperatūros – jie gali tarpti tik tam tikro šiltumo vandenyje. O jo temperatūra jau dabar beveik siekia viršutinę ribą. Gamtosaugininkai „skambina varpais“ – nemažai koralų rūšių žūsta jau dabar.
Daugelis Šiaurės Amerikos kurortų patenka į zoną, kurią užlies vanduo (pav. Naujasis Orleanas). Karibų regioną taip pat paveiks klimato pokyčiai – vešlius, žaliuojančius miškus pakeis augalai, kuriems reikia mažiau vandens. „Šiltajai“ zonai traukiantis į šiaurę, vis daugiau turistų sulauks Kanada, tapsianti naująją turistų „Meka“ Vakariniame žemės pusrutulyje.
Visuotinis atšilimas paveiks ir spygliuočių miškus tiek JAV, tiek ir Rusijoje. Vabzdžių lervos, kurių skaičių paprastai sumažindavo šaltos žiemos, ims naikinti miško dangą, o valdžios pareigūnai turės skirti milžiniškas lėšas kovai su šiais kenkėjais.
Galiausiai reikia prisiminti masiškai kertamus Amazonės atogrąžų miškus, artėjančius prie išnykimo ribos. Jų kirtimas prisideda ir prie mažėjančios drėgmės, tad, didėjant temperatūrai, palaipsniui miršta unikalūs tropiniai augalai, pripratę prie vandens pertekliaus.
