Apvogė sugėrovą
Gyveno sau Utenoje, J. Basanavičiaus gatvėje viename daugiabutyje toks Jonas G. (g. 1949 m.). Vienišius. Ir nors buvo mėgėjas išgerti, kaimynai juo nesiskundė – mat dažniausiai stiklelį kilnodavo vienas. Tiesa, vėliau artimieji apibūdins Joną kaip irzlų ir nuolat nepatenkintą, tačiau iš tikrųjų žmogus niekam rūpesčių be reikalo nekėlė.
Kaip gi būsi patenkintas, jei panorėjęs su kuo nors prie taurelės pasėdėti, vietoj pašnekesio apie gyvenimą, lieki basas ir plikas – sugėrovas tave apvagia?! Tokius ilgapirščius „šnekorius“ – Vincą P. ir Ž. Aršvilą – Jonas sykį ir buvo įdavęs policijai. Mat šie, susigundę jo televizoriaus priedėliu ir kava, patyliukais išsinešė.
Kai jau ilgapirščiai atsidūrė teisme, Vincas P., gelbėdamas ne kartą teistą Ž. Aršvilą, ėmė muštis į krūtinę, jog, girdi, tik jis vienas Jono gerą susigrobė, tad teismas tik Vincuką P. ir pasodino už grotų. Na o Ž. Aršvila davė sau „garbės“ žodį, jog atkeršys tam „ožiui“, t.y. skundikui Jonui G.
Badė net šakute
Proga pasitaikė pernai balandžio 21-ąją, antrąją šv. Velykų dieną. Apie pietus Žygimantas susitiko su jau gerokai „įšilusiu“ savo draugužiu Laimonu ir vyrai parduotuvėje nusipirko 3 plastikinius butelius alaus. Pasak Laimono, Žygis pasiūlęs eiti pas Joną G. ir ten išgerti nusipirktą alų, tačiau pakeliui vyrai neiškentė ir „perlaužė“ vieną butelį patvoryje.
Jonas G. ne itin noriai, bet svečius priėmė. Atėjūnai pastatę alų ant stalo pareikalavo, kad šeimininkas duotų užkąsti. Šis pakepė dešros su lašiniais. Pirmas gurkšnis buvo lyg ir taikus, tačiau Žygimantas neiškentęs ėmė keikti Joną G., kam šis įskundęs policijai jo draugą. Jonas G. atkirtęs, jog nekenčiąs vagių, kurie vagia iš savų.
Na kad šitaip, tai Žygis, išsitraukęs iš po užpakalio taburetę, trenkęs Jonui per galvą, kad toji net šipuliais išlakstė. Ir kad šis nesiskeryčiotų dar papurškė į akis pipirinių dujų.
Vietoj to, kad nuramintų Žygimantą, antrasis svečias Laimonas, išgirdęs, jog per Joną į bėdą įkliuvo jų draugas, išvadino į tėvus tinkantį vyrą ožiu ir spyrė į galvą.
Vėliau teismas bandys įvertinti, kurio smūgiai – Laimono ar Žygimanto – buvo mirtini. Mat girti jaunuoliai tiek įsismarkavo, jog ne tik spardė ar kumščiais tvatino Juozą, bet ir badė jį šakute ir peiliu, velėjo kočėlu. Išlieję pyktį, po poros valandų, girtuokliai išėjo išsinešdami televizoriaus priedėlį, telefoną bei buto raktus.
Iškrito iš lovos?
Atsipeikėjęs Jonas, apsisuko labiausiai kraujuojančią žaizdą skuduru, ir šiaip ne taip prišliaužęs prie kaimyno durų, paprašė iškviesti medikus. Sumuštasis skubiai buvo nugabentas į ligoninę, tačiau po 10 dienų mirė.
Teisme Ž. Aršvila ir L. Katinas gynėsi kaip įmanydami, kaltę versdami ne tik vienas kitam, bet medikams. Girdi, kai išėję, Joną G. palikę gyvą. Ir žudyti visai jo neketinę, matyt, medikai neprižiūrėję – užėjus „baltajai karštinei“, ko gero, bus iškritęs iš lovos ir mirtinai susižalojęs.
Tačiau Joną G. gydę medikai paneigė tokią absurdišką versiją. Jie paaiškino, kad nukentėjusysis buvo gydomas neurologijos skyriuje, buvęs labai sumuštas. Gydymo metu ligonis ėmė darytis neramus, keltis ir lipti iš lovos, todėl buvo fiksuotas prie jos, o po to perkeltas į reanimacijos skyrių. Teisme liudijusios neurologės nuomone, iš lovos pats nukentėjusysis iškristi negalėjo, nes skyriuje dažniausiai gydomi sunkūs ligoniai, todėl lovų kraštai yra pakelti, kad ligoniai patys negalėtų iš jų nei išlipti, nei iškristi.
Smūgiai – į galvą
Teismo medicinos ekspertas teisiamajame posėdyje paaiškino, kad sužalojimai Jono G. galvoje galėjo būti padaryti bukais kietais daiktais, tame tarpe tiek mediniu kočėlu, tiek medine taburete. Nukentėjusiajam buvo nustatyta ir kairės ausies kaušelio kraujosruva, kurią medikai chirurginiu būdu pašalino. Šis sužalojimas galėjo būti padarytas tiek smailiu, tiek smailiu pjaunančiu daiktu, tokiu kaip šakutė ar peilis. Visi į galvos sritį suduoti smūgiai turėjo įtakos Jono G. mirčiai.
Įvertinusi įkalčius, liudininkų bei specialistų parodymus teisėjų kolegija priėjo prie išvados, kad „abu kaltinamieji veikė bendrai ir abu bendrais tyčiniais veiksmais sukėlė pasekmes – nukentėjusiojo mirtį.<...> kolegija pripažįsta, kad abu kaltinamieji yra kalti dėl Jono G. tyčinio nužudymo“.
Už „gaidį“ – mirtis
Tačiau tai dar ne istorijos pabaiga. Kadangi Jonas G. numirė tik gegužės 1-ąją, pirmiausia buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas mirties priežasčiai nustatyti. Kai paaiškėjo, jog vyro mirtis smurtinė, imta ieškoti, kas gi tą kruviną darbą atliko.
O kol pareigūnai abu mušeikas surado (Ž. Aršvila už grotų buvo patupdytas birželio 18 dieną, o L. Katinas – birželio 5-ąją) , L. Katinas spėjo negyvai uždaužyti ir dar vieną uteniškį.
Tai atsitiko pernai birželio 4-ąją, kai į Piliakalnio gatvėje esančią sodybą susirinko šios šeimininko draugai – mėgėjai išgerti. Jų tarpe buvo ir Arvydas K. (g.1971 m.), ir Laimonas, ir jauna mamytė Greta P., nespjaunanti į linksmybes, ir dar keletas vyrų. Susirinkusieji alkoholį vartojo „nuo dūšios“ – vėliau tik Gretai P. bus nustatytas šiek tiek daugiau nei promilės alkoholio girtumas, kitiems – matuolis rodė beveik 3 promiles.
Kodėl Laimonui neįtiko kartu buvęs Arvydas K. ir kodėl jį reikėjo mirtinai primušti, kartu gėrusieji sunkiai prisiminė. Liudininkai teisme aiškino, kad konfliktas prasidėjo tuomet, kai Arvydas K. pavadino Laimoną „gaidžiu“. Šis, smarkiai įsižeidęs, žiebė Arvydui K. kelis smūgius į veidą. Vyras pasruvo kraujais. Sugėrovai Laimoną nuramino, nukentėjusį nuvedė nusiprausti ir toliau taikiai girtuokliavo. Tačiau neilgai. Laimonas su Arvydu ir vėl susikibo. Tačiau tuo metu kiti sugėrovai, išskyrus Gretą, jau kalbėjosi su „anuo pasauliu“, tad muštynės niekam nenerūpėjo.
O L. Katinas įsiutęs tiek daužė kumščiais ir spardė į galvą savo auką, jog ši išleido paskutinį kvapą. Pamatęs, kad Arvydas K. nebekvėpuoja, suskato lavoną slėpti – ketino laiptais nusitempti žemyn ir paslėpti kur nors krūmynuose. Tačiau nepavyko – nužudytojo ranka užstrigo tarp laiptų turėklų. Ten vėliau užmuštasis ir buvo rastas.
Ikiteisminio tyrimo metu buvo surinkta įrodymų, jog prie Arvydo K. mirties prisidėjo ir Greta P., tačiau teisme jaunoji moteris tebuvo apkaltinta pagal LR BK 140 str. 1 d. (fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas), nes buvo nustatyta, jog ji tik keletą kartų gulinčiam ant žemės Arvydui K. įspyrė į šoną, kad šis greičiau keltųsi.
Teisme L. Katinas kaltu prisipažino, tik aiškino, jog buvęs toks girtas, kad įvykio aplinkybes gali ir sumaišyti. Tvirtino, jog būdamas girtas visada greitai supyksta. Galėjo būti, kad Arvydas K. jį įžeidė, nes girtas irgi buvęs agresyvus. Prisiminė, kaip mušė nukentėjusįjį kumščiais, spardė jį į galvą, pilvą, kaip tempė jį žemyn, kaip norėjo lauke paslėpti jo lavoną. Tvirtino, kad taip pasielgė tik todėl, kad buvęs labai girtas.
Teismo nuosprendis
Panevėžio apygardos teismo trijų teisėjų kolegija įvertino kiekvieno kaltinamojo „indėlį“ į padarytus nusikaltimus. Kaip jau minėta, Greta P. dėl nužudymo buvo išteisinta. Moteriai, auginančiai mažą vaikelį, buvo skirta vienerių metų ir 2 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, uždraudžiant jai šios bausmės vykdymo metu lankytis vietose, kuriose yra girtaujama ar vartojamos narkotinės medžiagos bei įpareigojant tuo pačiu laikotarpiu būti savo namuose nuo 23 iki 7 valandos, išskyrus atvejus, kai nebuvimas namuose susijęs su darbu.
Ž. Aršvila pripažintas kaltu pagal LR BK 129 str. 2 d. 9 p. (nužudymas dėl savanaudiškų paskatų) ir pagal LR BK 180 str. 2 d. (plėšimas). Jam skirta subendrinta 15 metų laisvės atėmimo bausmė.
L. Katinas pripažintas kaltu nužudęs du žmones ir dėl plėšimo. Subendrinus bausmes šiam jaunam vyrui už grotų teks sėdėti 18 metų.
Dar abiems žmogžudžiams teks atlyginti ir priteistus civilinius ieškinius.
Nužudyto Arvydo K. motina, pripažinta nukentėjusiąja, pareiškė 2198,94 eurų (7592,51 litų) civilinį ieškinį turtinei žalai ir 28 962 eurų (100 000 litų) civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti. Teisėjų kolegija abu šiuos ieškinius patenkino. Juos privalės sumokėti suteistasis L. Katinas.
Patenkintas ir Panevėžio teritorinės ligonių kasos pareikštas 3464,75 eurų (11963,10 litų) civilinis ieškinys dėl Jono G. gydymo išlaidų. Šis ieškinys buvo solidariai priteistas iš Ž. Aršvilos bei L. Katino. Žinoma, nuteistieji nuosprendį dar gali skųsti Lietuvos Apeliaciniam teismui.
Aurelija Žutautienė, Akistata
